Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

Neopresbiteris J. Zdebskis.
Kunigų seminarija, 1952 m.
rugsėjis. (Iš asmeninio albumo)
„Viešpatie, Tavo šventovės
durys jau užrakintos. Viduje
paslaptingi šešėliai nuo gatvės
žibintų. Pats miesto centras.
Čia plaka Tavo Širdis, Tavo
meilė, begaliniai turtai - Tavo
dovanos, kurias Tu nori išdalyti.
Gatvėje šviesu. Aplink Tavo
šventovę rudens lapų ir
nakties žibintų poezijoje vaikšto
žmonės. Jie eina taip arti Tavęs
- Šaltinio, Centro, nuo kurio
visa jų gyvenime pareina.
Ir jie to nežino... Eina taip arti
savo laimės jos nepastebėdami.
Kaip gaila...
Mokytojau, Tu pasišaukei
mane pasakyti jiems. Parodyti
Tave, kuris vienintelis gali juos atgaivinti. Bet... Tu matai,
koks aš silpnutis... Kas išgirs mano balsą miesto triukšme,
ir ką jiems pasakysiu, kad jie susidomėtų?..
/.../ Šv. Mergele, ką aš jiems duosiu... - Tu, Brangioji,
visų tų dovanų Tarpininkė, Dalytoja. Tu neleisi, kad mano
rankos būtų tuščios...
Jau patyriau, kokių čia išpažinčių būna... Ir koks turi būti
konfesarijus!
Mano gyvenimo pagrindinės linijos - Tu leidai šio mąstymo
metu ryškiau suprasti.
Šv. Mergele, -
1. Ilgėtis ir visa daryti, kad būtų kuo didesnis malonės
laipsnis sieloje, nors niekada negaliu teisingai ir pakankamai
suprasti, kiek tuo Viešpats mane apdovanoja.
Todėl padėk man, Šv. Motina, vis labiau pažinti Mokytoją
ir Jo meilės dovanas - malonę, Jo Valios mažiausius
70