Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

naudoti savo patogumui ar malonumui be dvasios tėvo leidimo.
- Kai pagaliau prie Arkivyskupo kapo [sarkofago]
sielos gelmėse subrendo „taip", pasidarė kažkaip lengviau.
Galingai aidėjo maršas jaunavedžiams, - ir mano gyvenimo
krypčiai.
Argi šis ryžtas ne labiausiai atitinka mano gyvenimo bendrąją
linkmę? - Čia visa turi tarnauti Jėzui ir Jo reikalams.
O jei panaudočiau ką savo ištaigingumui, toji turto dalis
būtų tarsi pavogta iš Jėzaus - panaudota ne Jam ir ne Jo
sielų reikalams. Turbūt ne veltui Apvaizda nuvedė vakar
nakvoti pas Vilkaviškio kanclerį [mons. Andrių Gustaitį].
Ten nė vieno daikto nėra per daug: tiek, kiek reikalinga kunigo
buitiniams poreikiams, jo darbui.
Šiuo momentu - kaip bendro viso gyvenimo nusistatymo
pritaikymas - be dvasios tėvo leidimo neimti (iš D.) kas
virš skolos - protesto ženklan. Tiek melo, apgaulės... Matyt,
Apvaizda nori, kad nebūčiau medžiagiškai priklausomas
nuo ko nors.
Ar sunku tai įvykdyti? - Bet, Šv. Mergele, šiomis dienomis
ko maldauju Tave - žinau, Tu padarysi, išgelbėsi, - ar
neverta iš manęs kuo didžiausio dėkingumo! Visą gyvenimą
neužmiršti, kiek daug man esi davusi! /.../ Leisk man
prisiminti visada, kaip elgiuosi sunkiomis valandomis: kokia
susikaupusi, karšta būna malda, didesnis noras aukotis,
pakelti visa, kas sunku, - kaip žymiai jautresnė sąžinė
pasidaro...
Šv. Mergele, ką reiškia tas persekiojimas, kankinimas tokiais
keistais atsitiktinumais? Ar priims Viešpats visas kančios
valandas? O, Brangioji, suscipiet Dominus sacrifitium
meum de manibus Tuis...*" (1957 08 18, mėn. rekolekcijos).
* Tepriima Viešpats mano auką iš Tavo rankų (lot.).