Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

Ką veiksiu ir kur būsiu šią vasarą? Šv. Mergele, Tu padėsi
pažinti Viešpaties Valią ir ją įvykdyti... Man rodos, kažkas
turi keistis, kažko laukiu...
Zitute, sesele, skaitant kapų įrašus katakombose (archeologijos
egzaminas), tu mane kaip gyva aplankei. Zitute,
mūsų kūnai pas Viešpatį bus gražiausio jaunystės išsiskleidimo
laipsnio. Tau - jau 15 metukų. Tu jau mergelė kaip
žiedas, kaip gėlė. Zitute, aš tave išbučiuočiau, kaip tada ant
pievos paskutinį kartą... Šv. Mergele, primink man kiekvieną
kartą, būnant arti moterų (pavyzdžiui, automobily, pobūviuose),
įsivaizduoti savo seselę... Jos dvi! Zitutė... Zuzanėlė
- su ja mudu dar nepažįstami...
Šv. Mergele, man rodos, paskutinėmis dienomis ypač
daug dovanų man duodi!.." (1957 05 28).
„Kaip labai turiu budėti, kad mano gyvenimas, veikimas
nenukryptų nuo Jėzaus reikalų! - Prof. Sl[adkevičius]:
„Kanonai to nenumatė ir negalėjo numatyti. Reikia tėviškos meilės,
bet ir išminties”.
Šv. Mergele, juk mano gyvenimas tam ir atiduotas Tavo
nuosavybei, kad Tu jį naudotum Jėzaus garbei, Jo džiaugsmui,
Jo sielų laimei.
Per šiuos metus Tu man pirmą kartą gyvenime davei progų
piktuoju pabūti su žmonėm... - Tu man parodei, kaip
maža tai duoda naudos.
Mano skola... Atrodo, jau prasideda skaudžiausioji dalis.
- Kai kurie terminai jau suėję. Man Vilkaviškio kancleris
kurijoj parodė [vieno] kunigo bylą dėl skolų... Šv. Mergele,
Tavo meilė visa gali... Man namie jau nepatogu pasirodyti
su apiplyšusiu kostiumu. „Taip išėjom iš pinigų", -
priminė mama.
Šv. Mergele, ar priims Jėzus visa tai kaip auką, kaip Tavo
nuosavybę?.. Juk Tu myli, Geroji Mergele... Tu juk neleisi,
kad mano viltis neištvertų. Tų juk žinai, kad aš be Tavęs
nieko negaliu.
66