Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

Šv. Mergele, Šv. Motina! Juk Tu neišleisi manęs iš savo
mylinčių akių mano gyvenimo vingiuose, visuose keistuose
įvykiuose!" (1957 02 13, mėn. rekolekcijos).
„Kam pasiėmiau šį lapą? Juk vėlu jau, gulti laikas...
Mintys, girdėtos per paskaitą - tarsi nusmelkė kas: žiūrėk,
ar čia ne tavo kelias?! - Katalikų romanistas.
Pierre l'Ermitte ir kiti į romano formą įvilkdavo kokią
religinę tiesą. Ypač jaunimui - tai būtina sąlyga, kad skaitytų.
Kai iš romano įvykių tikėjimo tiesa, idėja tarsi nejučiom
suspindi, - ji daug giliau veikia negu pateikiama
gryna. Šia prasme romanistas svarbiau už dogmatiką. Kodėl
negalima katalikiškų romanų filmuoti?! Mums reikėjo
užpilti mases lengvąja literatūra, kad bent kas antruose
namuose būtų. Štai dėl ko komunistai taip gaudo rašytojus,
poetus. Kai atsirado Brazdžionis, mes atgijom - cituojam
pamoksluose...
Šv. Mergele, mano skausmo dienose [kilęs nepasitikėjimas
draugu] Tu man paguosti davei savo paveikslą! Tokį
puikų!
Prisimenu tą mergaitę, kai važiavom iš Marijampolės
„Moskvičiumi". Medicinos studentė.
Prieky pravažiavo motociklas. Pasakiau:
- Reikia rinktis vyrą, kuris turėtų mašiną, o ne motociklą.
- Ar vyro vertė nuo to pareina?
- Žinoma, čia svarbiausias klausimas, ar žmogus gyvulys,
ar ne.
- Jūs turbūt tikintis?
- Taip, esu labai tikintis, - atsakiau.
Jos veidas apsiniaukė.
- Jūs ne? - paklausiau.
- Ne.
- Ir niekada netikėjote?
- Ne.
64