Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

įvykdymas. Aš, kaip visiškai nieko neturįs, galėsiu Tave tik
prašyti. Tačiau, o šventųjų Karaliene, argi per tai neįgyju
savotiškos teisės į tai, kas Tavo?.. Argi tuo netaps tarp mūsų
visa bendra?! Aukščiausiojo Teisingumo akivaizdoje tarp
daugelio nepažįstamų didžiųjų Dangaus dvasių, kai bus
sprendžiama mano byla, nusigandęs apsidairysiu (kokia
naivi mintis, Šv. Mergele!), kas mane užtartų, - tarp daugelio
Tu man būsi jau pažįstama, sava (!) ir aš į Tavo glėbį
pulsiu kaip silpnas kūdikis į motinos rankas.
Negaliu nutylėti slaptos baimės, susijusios su šiuo pasiaukojimu.
- Tu žinai, kad mano gyvenime nedaug buvo tokių
tarpų, kad nejausčiau ko ypač sunkaus (vaikystės skrupulai
ir kovos, seminarijos kryžiaus kelias, dabartiniai įvykiai
- skola)... Šiuo pasiaukojimu Tu įgyji visišką teisę mane
„kankinti"... Bet, Mieloji, neleisk man užmiršti, kad Tu,
paimdama mane visiškon savo nuosavybėn, jei paliktum sunkiose
valandose, tai reikštų nesirūpinimą tuo, kas Tavo - argi
ne tiesa? Taip, Tavo meilė išras būdą, kaip iš mano gyvenimo
išgauti kuo daugiau garbės Viešpačiui, kad mano gyvenimas
kuo labiau patarnautų Švč. Jėzaus Širdies norų
įvykdymui. Mane žavi kažkokios viršūnės, vadovavimas,
reikalas mokytis. Šv. Mergele, jei darysiu klaidų savo gyvenimo
siekimuose, veiksmuose, Tu turėsi pareigą kaip motina
kūdikį įspėti, saugoti nuo puikybės - tiesa?
Tavo nuosavybei taip pat priklauso visi, kurie su manimi
turi kokį nors santykį. - Ypač kai sėdžiu klausykloje, kai
kalbu jų miniai, tada Tu, Geroji Motina, budėk. Visi mano
pažįstami, visi, kurie man buvo atviri, su kuo gyvenime bendrauti
tenka, visos, į kurias mano žmogiškoji prigimtis linksta,
su kuo dar gyvenime ateity susitiksiu, pagaliau visas
pasaulis, kiek esu su juo susijęs, ypač mano Tėvynė ir jos
jaunimas - visa Tavo.
Pagaliau visa, ką turiu ir turėsiu iš medžiaginių gėrybių -
naudoti galiu tik kaip Tavo nuosavybę, tik Jėzaus džiaugsmui
ir garbei.
60