Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

ius. Jis kuria, gamina žmogui daug patogumų, reikalingų
kultūros, civilizacijos priemonių. Bet jei žmogus sėdi automobilyje,
ar tai reiškia, kad jis jau laimingas?
Tuo tarpu tas, kuris eina mirti - kankinys, kuris jau nieko
nebeturi ir greit neteks pačios gyvybės, - gieda džiaugsmo
ir garbės himnus Viešpačiui!
Visa tai padaro Jėzaus Širdies gailestingoji meilė, kurios
įrankiu, laidu Jis pasirinko ir mane. Todėl mano santykiai
su žmonėmis tiek pateisinami, kiek jiems duodu Jėzų -
auka, pavyzdžiu, žodžiu. Mano santykiai su kitais kūriniais
tiek pateisinami, kiek tarnauja, padeda žmonėms duoti Jėzų,
kad ir netiesiogiai (pavyzdžiui, poilsio priemonės - kad
pajėgčiau dirbti ir pan.).
Šv. Mergele, ypač padėk man šiuo požiūriu vertinti santykius
su tomis, į kurias mano širdis linksta, kad čia neprasilenkčiau
su savo „aukos dėsniu". Juk elgdamasis prieš savo
širdies jausmą - norą būti kartu, bendrauti - argi ne daugiau
galiu tąja auka laimėti joms malonės iš Viešpaties?! Juk paskui,
in visione beatifica*, mūsų kartu buvimas džiugins mus
per amžius. O dabar, kad joms padėčiau, nebūtinai turiu būti
kartu. Juk iš tikrųjų ne aš, bet Jėzus gali ką duoti, o Jam nuotolis
nieko nereiškia. Taip pat ir su namiškiais - kad jie būtų
laimingi, nebūtinai tūrių būti su jais, jei tai negalima.
Galiu užsimerkti ir savo atminty prikelti tuos gyvenimo
momentus, kai žmonės man buvo ypač atviri (tos keistos
pažintys kelionėse!), ir kaip ryškiai tie momentai kalba apie
jų ilgesį Jėzaus! Juo labiau būsiu išsimokslinęs, juo daugiau
jiems galėsiu duoti. Bet visur, kur ieškosiu savo sugebėjimą
parodyti, sau naudos, sau malonumo, - visur išeis fiasco.
/.../ Kai mano smulkmeniška prigimtis pasidarys baimingai
nerami dėl begalės įvairių reikalų (remontai, pragyvenimas
ir t.t.), Mieloji, primink man tada, kad juk ne aš,
bet Jėzaus Širdies meilė visa vykdo. Aš tik įrankis. O juk Jo,
šv. Ostijoje pasislėpusio, Valios mosto laukia ir mažiausias
* Palaimintasis regėjimas danguje (lot.).
48