Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

46
biau galiu atsiliepti į begalinę Jėzaus meilę mums, labiau
vertas galiu tapti, kad Jis mano begalinius norus teiktųsi
patenkinti - kuo gausesniam jų būriui teiktųsi parodyti savo
Švč. Širdies gelmes, savo Meilės paslaptis - tą nuostabų
Dievo ir žmogaus bendravimą meilėje.
Ypač stropiai turiu aukoti Jėzui atgailos dvasia tai, ką Jis
pats man duoda sunkaus - gyvenimo smūgius, nemalonumus,
nepatogumus, trūkumus, nepasisekimus... Šv. Mergele,
Tu, kaip manęs viso Savininkė, perduok tai Jėzui. Taip
pat ir tai, jei Jo norai būtų kitokie negu mano gyvenimo
planai.
Šv. Mergele, Tu padėsi man, kad tai neišeitų iš protingumo
ribų - tai, ko reikia sveikatai, poilsiui. Juk mano sveikata
tokia silpna, todėl ją turiu saugoti kaip įrankį dirbti
Jėzui. Ir poilsis man todėl svarbus, kad darbas būtų vaisingas.
Tu ne kartą matei, kokie tikrovėje mano aukos momentai,
pavyzdžiui, valgį imti tą, kuris ne toks skanus. Psichologiškai
išeina taip, tarsi nepaprastai norėčiau skanaus ir
tarsi kas piktai įsakytų neimti... Taigi savotiškas nervų įtempimas,
kova. O juk visa turi praeiti su šypsena, su džiaugsmo
nuotaika, kad galiu Jėzui parodyti daugiau, kad būčiau
vertesnis Jo dėmesio, Jo malonės - tuo galiu padėti
jiems... (Tuo momentu svarbu matyti ne pačią auką, bet tą
naudą, tada auką bus lengva pakelti.)
Kad Jėzaus Širdies meilė teiktųsi atsižvelgti į mano utopiškus
norus ir siekimus - padėk man tais momentais, Šv.
Mergele! Taip pat padėk man aukos momentus kiek galima
iš anksto numatyti ir ta linkme įsiūbuoti valią. Tu žinai,
kaip sunku čia kartais būna. Bet juk esu mokinys savo Motinos
mokykloje. Tu mane išmokysi. Gal daug kartų šiuo
atžvilgiu pasirodysiu neištikimas Jėzui, nesilaikantis savo
žodžio, bet Tu pridengsi mano žmogiškąjį silpnumą. Tai primins
mano menkumą, primins, kad aš tiek galiu mylėti, kiek
Jėzus man meilės duoda.