Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

Tik Tu, Brangusis Mokytojau, gali duoti atsakymą į visa,
kas man rūpi. Tu visa žinai. Tu savo malone gali ir padėti
įvykdyti tai, ko iš manęs nori. - Taigi nebijosiu. Kada man
padėsi visa suprasti - Tavo dalykas. Bet negalimas dalykas,
nesąmonė manyti, kad man nepadėtum.
Brangus Mokytojas... Kokia didinga Jo figūra, kai, leidžiantis
vakarui, Jis kalbėjo savo mažajam būriui: „Ar matote
visa tai? Neliks akmens ant akmens, kas nebūtų išgriauta...
Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis!"
Arba: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje".
Mokytojau, prisimenu šventimų momentą, kai paėmei
mano rankas:
- Promittis mihi obaedientiam*?
- Promitto**.
Paskui pabučiavimas...
Mokytojau, teįvyksta Tavo Švenčiausiosios Širdies norai!
Juk Tu esi galingas duoti ir jėgos. Šv. Meile... Šv. Mergele...
Viešpatie Jėzau, pasitikiu Tavimi!
Visa savo gyvenime privalau matuoti keleivio akimis. Keleivis,
radęs gėrybę, nesustoja ir nepasilieka prie jos.
Tėvelis. Mano tėvelis... Dar taip neseniai jis planavo sodą
užveisti už tvarto. Ten įkurti bityną... Jis turėjo namus -
tai mano gimtinė. O dabar?.. Jis tik laikinai visu tuo naudojosi,
o dabar vėl visa ne jo.
Viešpatie, leisk man turėti tik tai, kas kokiu nors būdu
padeda, kad kuo daugiau keleivių surastų kelionės tikslą -
Tėvo namus.
Primink, Mieloji, kiekvieną daiktą perkant: ar jis man būtinas?
Ar padės laimėti sielas Kristui?
Ar žinai, kaip ilgai naudosiesi? - Tėvelis parvedė karvę.
Kad būtų kas pasakęs: „Tuoj ji bus ne tavo". Jis sėdo vakarienės:
„Daugiau nebus leista tau valgyti"... Atsisveikino su
sūnumi mašinoje: „Daugiau jo nebematysi"...
* Ar pažadi būti man klusnus? (lot.).
** Pažadu (lot.).
39