Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

monę šventumui, pirmiausia nuolankumui įgyti, kuris ir
yra pirmas žingsnis šventumo link.
Padėk man, Brangioji, daugiau niekada nedrįsti dėl kokių
nors silpnybių kitų kaltinti, žeminti, nes juk niekada
negaliu žinoti, ar tai būna sąmoningi, laisvos valios nusižengimai.
Net ir tada negaliu žinoti, ar Viešpats, leisdamas
jiems klysti, neturi ypatingo tikslo, pavyzdžiui, puikybę sulaužyti
(kaip kad šv. Petrui).
/.../ Geroji Mergele, ar esu pasiruošęs visa priimti, ką
Tavoji meilė man skirs? Manau, gera būtų, kad mane iš čia
iškeltų... Bet, žiūrėk, kaip svajoju: kad būtų miškas, ežeras...
O gal aš Jėzui reikalingas visai kitoje vietoje? Man rodos,
kad tai padėtų mano nervams, bet - Tavo Širdies noras -
man įstatymas! Pagaliau ar nesu dar reikalingas čia, Raseiniuose?..
Šv. Mergele, kai tik mąstymai ir kita nešlifuoja, nelygina
mano atšiauraus būdo, aš vėl pasidarau išdidus, žiaurus,
priekabingas. Ir susikaupimo valandose sąžinė man labiausiai
prikiša šitai. Todėl padėk visa tai ištaisyti ir bėgant dienoms
jaustis ne diktatoriumi, tobulu šventuoju (mano silpnybės
ir klaidos!..), ne kritiku, išdidžiai niekinančiu kitus,
jų nuomonę ir elgseną, bet (o! ačiū Tau, kad įdavei į rankas
paskaityti apie netyčia padarytų nusižengimu prasmę!) -
eiti per gyvenimą turint kuklią savo nuomonę. Juk ir tai, ką
kiti bloga pasako, yra iš dalies tiesa, ir tai, kad jie blogai
elgiasi - nežinau, ar yra dėl jų blogos valios, taigi ar dėl jų
kaltės. Pyktis, kietumas sukelia pyktį, kerštą" (1955 04 19,
mėn. rekolekcijos).
„Kas naujo įvyko mano gyvenime per šį mėnesį? Šv. Mergele,
atrodo, ypač opūs man buvo du klausimai: turto ir
pasirengimo vykti visur, kur tik Jėzus siųs.
Kalbėk, Mokytojau, ką nori man pasakyti!" (1955 09 09,
mėn. rekolekcijos).
37