Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

Didžiausias krikščionijos ir pasaulio moralinis autoritetas
tauriai ir blaiviai kalba viso pasaulio kunigams apie savo
ir jų požiūrį į moteriškąją žmonijos pusę ir glaustai išreiškia
gaires: kaip su motinomis ir seserimis, laikantis tobulo
skaistumo! Kas netiki tokio požiūrio ir tokio bendravimo galimumu,
tegu neskaito nei kunigo Juozo dienoraščių, nei
mūsų samprotavimų.
Kas ruošė jausmų egzaminams?
Sugretinę daugelį kunigo Juozo dienoraščio vietų su ką
tik cituotais Jono Pauliaus II tekstais, maloniai nustebsime
radę tiek ir tiek panašumų. Nors savo požiūrį į moterų giminę
ir laikyseną jų atžvilgiu kunigas Juozas sprendė ketvertu
dešimčių metų anksčiau už šį popiežiaus laišką, tai
nereiškia, kad tokio požiūrio nebūtų buvę Bažnyčioje daug
anksčiau, kad lenkas popiežius „kanonizavęs" tai, ką mūsų
audringasis dzūkas savo nuojauta ir malda atradęs. Popiežiui
galime būti dėkingi, kad nuosekliai ir išsamiai suformulavo
šviesų krikščionišką požiūrį. Kunigu Juozu galime
gėrėtis, kad taip giliai paėmė į širdį mūsiškės kunigų kartos
auklėtojų pamokas. Jo puslapiuose randu kone žodis žodin
kartojamus tėvo Juozo Grigaičio posakius, kuriuos pats esu
girdėjęs per dvasines konferencijas ir asmeninius dvasinius
pasitarimus:
Jautrumas moterų savitumui, gebėjimas žavėtis tuo, kas
gražaus joms Dievo duota, kunigui nepakenks (dar įkvėps
jam švelnumo apskritai santykiuose su žmonėmis), jei bus
išlaikyta tam tikra vidinė ir išorinė distancija... Gatvėje ar
bet kur susitikdamas, akių į degtukų dėžutę neįsidėsi, bet
mokėk ir regėdamas kai ko nematyti, nesistebeilyti... Apgaubk
mergaites ir moteris ta gražia pagarba, kurią jauti
Marijai... Neužmiršk savo atsakomybės už sielas, prie kurių
prisilieti...
Daug kartų šių minčių aidai skamba kunigo Juozo dienoraštyje
jau nebe kaip kažkieno pamokymas, o kaip nuo-
353