Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

Klausiausi nustebęs ir galvojau: šitaip laikytis galima tikrai
įsitikinus, kad šis gyvenimas - tik mažytis taškelis prieš
tą, kuris mūsų dar laukia. - „Sieloj pragaras. Treji metai, kai
nemačiau kunigo. Nejaugi daugiau neareštuos nė vieno kunigo?!"
- Koks tikėjimas! Ar tai ne malonės stebuklas?! Dieve,
Tu tikrai esi! Jie Tavo, Šv. Motina, globoje. Nėra dalyko,
negalimo Dievui!
Kas naujo? - Vėl teisme birželio 12 d. Vėl toks kaip pirmasis
[dėl per didelių bažnytinių mokesčių]. Ir visi reikalai
ir susitikimai - tik dėl to. Šv. Mergele, teįvyksta Jo Valia! Aš
juk turiu daug draugų! - Šventieji... Jūs juk daugiau galite
kaip visi, kurie nori blogo. Motina visko turi mokyti. Ir pasitikėjimo.
Praėjusį mėnesį beveik neatlikau rekolekcijų - nebuvo
nė vienos dienos.
Vėl mintyse mūsų didvyriai... Aš naudojuosi laisve, maudausi
nuostabiausioj gamtoj - už tvoros upė. O jie... Ar galiu
kuo nors skųstis?.." (1968 07 03, mėn. rekolekcijos).
„Kaip ir visada, kai reikia rekolekcijas išgyventi, susirenka
be galo daug visokių reikalų, kurie atrodo neatidedamai
būtini. Taip ir dabar. Net artimo meilės pareiga - paieškoti
ligonei spanguolių. Bet juk žinau iš patyrimo: niekada neatsiras
dienos rekolekcijoms, jei nebus nukertama visi reikalai kaip
kardu, - kaip mirtis nutraukia pradėtus, palieka neužbaigtus
darbus. Labai reikia parašyti kai kam laiškus. Bet juk ne vien
šiandien reikia - nieko neatsitiks, jei dar diena praeis.
Pirmas mąstymas. - Ištisa auka kaip gija per visą mano
gyvenimą: vis tokia pati nežinia, laukimas, lyg Dievo apleidimo
pagunda - rodos, Jis pasislėpęs, nieko negalima išmelsti...
Šv. Mergele, vis tiek žinau, kad Motina esi, ir leisk nepaleisti
Tavo vedančios rankos, net jei nieko nesuprasčiau Jo Valios planuose,
net jei niekur nematyčiau Jo atsiliepimo į mano maldą!
324