Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

„Nuostabus tas kelias palei Dusią, netoli Kryžių. Ir diena
šiandien nuostabi. Žalia žalia! Visur, kur pažvelgsi, gyvybė
ir ją lydintis gyvybės džiaugsmas - priešingybė mirties
liūdesiui. Koks kontrastas! Šiandien atgailos diena... Turėjau
būti Aušros Vartuose. Bet Tu, Geroji, kitaip sutvarkei.
Dėl to leidai aplankyti sugriautą Tavo [Kryžių] šventovę
[prie Dusios]. Čia visada būna paslaptingai gera, savotiška
šventa tyla - tarsi pasaulio kraštas būtų kaip tik ant šito
ežero kranto.
Meldžiau [už kitus] atleidimo... Prisiminiau mintis, kitiems
kalbėtas: Dievas išklausyti kartais delsia, kad sudarytų
sąlygas mūsų pasitikėjimo didvyriškumui.
Matyt, ir gyvūnėliai žino, kad geram susikaupimui reikia
kokio pusvalandžio... - Iš krūmų išlindo dvi kurapkos.
Šeimynėlė. Užuolanka pradėjo artėti prie manęs. Kas
žingsnis, kas sulestas grūdelis stropiai vis apsidairydamos,
- štai pavyzdys mums, kaip turime eiti per gyvenimo painiavas.
„Mergaitės, - mąsčiau žiūrėdamas, - mokykitės gyvenimo
meno!"
Pagaliau priartėjo tik per kelis žingsnius nuo manęs. Kaip
man gera buvo, kad paukšteliai įsitikino, jog „jo nėra ko
bijoti", ir patikėjo man pačią didžiąją savo paslaptį: kur yra
jų lizdelis... Kaip tai tiko šitai šventai vietai: čia taika, ramybė
- net paukšteliai pasitiki... Nepabėgo net man nueinant.
Sese, o aš kalbėjau Confiteor..." (1967 05 10).
„Šv. Mergele, kodėl man vis taip: kai tik būna rekolekcijų
susikaupimas, kokiu nors keliu surandu Sesę... Ir dabar - mąstydamas
apie įžadus, prisiminiau mūsų įžadą Tau, šventųjų
Karaliene. Tarsi naujas suvokimas, tarsi kokia įžvalga sušvito
viltis: kažkas turi įvykti! Jos pasiaukojimas negali likti nevaisingas!
Gal tik Amžinybėje man bus tai parodyta. Gal ir
visą gyvenimą reikės laukti. Tebūna visa Viešpaties Valia!
Kas naujo? - Vidutės apsisprendimas. Labai labai dėkoju
už jai suteiktą šviesą! Ar daugiau ši siela jau neklajos?
320