Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

sunki Vidutės kova: kaip traukia prie žemės, kaip jai sunku
pakilti... Gal Sesė, kai paskutinį kartą mačiau?..
/.../ Mokytojau, nepareikalavai gyvybės kainos. Gal šitos
aukos nori - tos nuotaikos, kuri dabar daugiausia vyrauja:
viskas lyg aptraukta juodu vualiu... Bet tikiu, kad neapleisi
dėl tų reikalų, kurių nori iš manęs, nors tai man ir neteiktų
jokio džiaugsmo. Juk dabar vienintelis džiaugsmas - jei galiu
pasigirti, kad turiu ką nors sunkaus kaip atgailą. /.../
Juk šis gyvenimas tik mažytis momentas. Reikia jau pratintis
realiau jaustis Aname negu šiame gyvenime...
Šv. Mergele, kodėl aš prieš Tave jaučiuosi lyg ką blogo
padaręs?.. Tai nuo to laiko, kai iškilo klausimas: kaip galėjo
būti, kad, padarius visiško atsidavimo Tavo nuosavybei įžadą,
galėjo Sesei taip atsitikti?.. Šv. Motina, juk Tu motina
mūsų visų - ir jos, ir jo, ir mano, ir visų visų. Su savo skurdu
pas Tave ateinam. Šv. Mergele, gal tik Amžinybėje paaiškės,
kiek ir kokiu būdu Sesės nelaimė - ir mano dalis...
Gal tai reiškia, kad, jei taip įvyko, čia yra ir mano kaltės -
kažko trūko mano gyvenimui?..
Šv. Motina, mes gal ir atšaukiame savo pažadus, bet Tu
niekada neatšauksi! O juk sutartis turi dvi puses: ji ir Tave
įpareigoja. Ir tai tebūna mano viltis: kad Tu persekiosi mus
visą gyvenimą dėl mūsų neištikimybės, kol pagaliau sustosim
nuo Tavęs bėgę..." (1967 02 25).
„Kur veda visos mąstymų mintys šį kartą? - Čia tik momentas...
Visai realu, kad bet kuris pradėtas darbas gali būti
nebaigtas, bet kuris projektas gali likti neįgyvendintas...
Kai kurie jų tikrai liks nebaigti - juk visą gyvenimą kas nors
planuojama, ko nors siekiama - kuriuos nors vis tiek užtiks
mirtis.
Paskui bus teisingumo valanda! - Už viską, ko nepadariau,
ką padaryti turėjau. Kiek kaltas dėl kieno nors nuodėmių.
Pavyzdžiui, kodėl Sesės gyvenime taip atsitiko...
318