Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

metų pirmame lapelyje įrašiau: „TVM"... Nepamiršk savo
nuosavybės ir neatiduok į šėtono pinkles!
Mokytojau, tikiu, kad mano prašymą išklausei, kai prašiau
Tave: „Eikim kartu pas mane ir šį vakarą praleiskime
drauge"... Noriu, kad visada būtum su manim kartu. Žinau,
kad tai buvimas ne vien toks, kaip būna kartu vyrai,
kaip draugai. Žinau, kad Tu apimi visas meilės rūšis. Bet
taip pat žinau, kad be Tavo pagalbos žmogui tai pernelyg
sunku suvokti, kas Tu esi, ką reiškia buvimas su Tavim kartu.
Tavęs jausti kaip Draugo neįmanoma be Tavo pagalbos.
/.../ Naujieji metai. Kas naujo atsitiko praėjusiais metais?
- Rodos, didžiausias dalykas, už kurį labiausiai dėkoju
Tau, - rekolekcijos ir viso gyvenimo išpažintis. Po to,
kai pasakiau visas paslaptis, pasidarė lengviau valdyti smalsumą.
Tas prisiminimas, kad vis tiek reiks pasakyti (o kaip
sunku!) - dažnai atgraso.
Kas dar? - Visai nauja finansinė padėtis. Ar taip bus ir
toliau? Mokytojau, kiek daug gero būtų galima padaryti!
Bet kartu neribotai auga ir reikalavimai...
/.../ Mokytojau, ačiū, kad čia gyvenu, kad Monikutę [šeimininkę]
žmonės gerbia. O kaip su vargonininku [kurio nėra]?
O kaip su laiko taupymu? Matai, kiek reikalų! Ir kaip juos
visus reikės įvykdyti? Žinau, kad Tau nieko negalimo nėra.
Šv. Mergele, visoje reikalų krūvoje leisk kaip vaikui ateiti
pas Tave... /.../ Mano Valdove, net nežinau aiškiai, kaip
praktiškai pavyks taupyti laiką tokioje naujų pareigų ir reikalų
daugybėje. Meldžiu, leisk pasitikėti Tavimi! Juk tai Mokytojo
reikalai. Juk negali palikti manęs vieno. Turbūt taip:
visko negalima apžioti iš karto. Festina lente!*" (1967 01 03,
mėn. rekolekcijos).
„Neseniai atėjo keista mintis: kaip gera būtų numirti!..
Būtų baigtas bandymo laikas. /.../ Kas taip paveikė? - Gal
* Skubėk lėtai (lot.).
317