Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

ną vietą, kur demonas nori kaip nors apgauti. Meldžiu Tave
ir laukiu. Kokia didelė dovana, jei Viešpats taip savo Valią
apreiškia per aplinkybes, kad visai nereikia rinktis! Šv.
Mergele, Tu matai, kad prašančiomis akimis į Tave kreipiuosi
apie tai galvodamas.
Viltis. Kokia tai didelė brangenybė! Ligoninėje kalbėdamas
su kun. Algio [Žilinsko] motina, ryškiai supratau lyg naujai,
kai ji pratarė, kad nesitiki, jog jis grįžtų... Ir aš meldžiu dėl
savo reikalų: Šv. Mergele, Tu gaivink mano viltį! Taip pat ir
mąstant apie Sesės gyvenimą, kai taip ilgai tęsiasi jos kova...
Ačiū, Viešpatie, už trečiadienį, kai mane puolė žmonės
už tą apsirikimą, kai priėmiau dvejom [Mišioms] tai pačiai
dienai... Tebūna tai mano nusižeminimui, jei kada nors puikybė
norės pakelti galvą.
Dėl motociklo, vis dėlto, atrodo, turi būti toks, kad būtų
tinkamas naudoti. Juk dabar jau yra reikalas nuvažiuoti pas
tą senuką, kuris neina išpažinties, ir dviračiu per tolimas
kelias. Tikrai, čia visur atstumai labai dideli: Varviškė - 16
kilometrų!
Kiek kartų mano gyvenime taip buvo, kad tai, ką laikiau
būtinumu, neabejotinu dalyku, pasirodo, buvo visai nereikalinga
ar net žalinga, bent - jokios naudos... Šv. Mergele,
jei ir šitas reikalas toks, kas, jei ne Tu, man pasakysi?.. Žinau,
kai abejoji, taisyklė - neskubėti, kuo ilgiau nutęsti laiką,
laukti, kol Viešpats prakalbės per aplinkybes.
/.../ Šv. Mergele, neleisk pamiršti, kad didžiausia mano
brangenybė - turėti ką nors sunkaus - ta nauja gyvenimo
kryptis yra dovana, kurią man padovanojo Sesė... Jos
nelaimę matydamas, negaliu nejausti daugelio nelaimės
ir šaltai žiūrėti į visa tai. O ką veikti, kaip reaguoti? - Kentėti
su jais! Bet, Viešpatie, Tu žinai, kad tai galima tik malonės
dėka...
Visų norų ir reikalų sutvarkyti turbūt neįmanoma, jei nepagalvoji
apie mirtį. Bet tą didžiąją tikrovę kartais taip sunku
būna gyvai pajusti. Ji vis atrodo nereali, fantastiška -
315