Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

1967 m. pavasarį įsigijo juostinį magnetofoną ir pradėjo
įrašinėti kai kurias savo vedamas rekolekcijas. Kaip yra
sakęs, tai buvo gera priemonė kontroliuoti ir šlifuoti savo
kalbėseną, taisyti stiliaus ir kalbos klaidas.
Skausmingasis laikotarpis tarp abieju įkalinimų kun.
Juozą ne tik subrandino veiklai, bet ir pagilino psichologinę
įžvalgą. Tačiau, pasinėrus į apaštalavimą, rašymui lieka
vis mažiau laiko.
Šį laikotarpį galima laikyti ir jo dvasinės rezistencinės
veiklos pradžia: vadovauja draudžiamoms rekolekcijoms inteligentams,
jaunimui, vienuolėms; pradeda misijų darbą ir
pagaliau - bylinėjasi dėl per didelių bažnyčios mokesčių.
Neapleidžia ir pastoracinio darbo parapijoje, taip pat
dvasios vadovo pareigų.
„Štai jau mėnuo kaip naujas gyvenimas. Šv. Mergele, kiek
kartų puolu maldaujančiomis akimis dėl tos begalės reikalų.
Mano mąstomoji malda beveik visuomet pereina į karštą
maldavimą. Kartais taip sunku susikaupti. Ir kaip gera,
kad galima prieš Jį atsiklaupti ir pasakyti: „Tai Tavo reikalai!
Aš tik nevykęs administratorius, moku labiau gadinti,
kaip tvarkyti..."
Kas šį mėnesį naujo? - Viskas nauja: žmonės, aplinka,
reikalai, darbas. Tik tarp tų reikalų mąstomoji malda dažniausiai
likdavo pačiame gale, einant gulti, kai baisiausiai
norėdavosi miego... Truputį nusitęsė šv. Išpažintis. Ir taip
sunku prieiti prie knygų! O čia tiek darbo! Naujas reikalas -
lenkų kalba*. Bet, Šv. Mergele, Dievas juk visagalis. Jam nieko
nėra negalimo visose aplinkybėse. Ir Tu juk budi... visuose
reikaluose.
Tai ko man belieka klausti? - Ar kur nors nėra išdidumo
motyvo.
Ypač kur? - Reikalas įsigyti motociklą, man rodos, iškilo
visu griežtumu. Ir klausimas atviras: kokias galimybes suteiks
Viešpats, kokie motyvai svarstytini renkantis. Šv. Mergele,
kas, jei ne Tu, mano viltis, kad padėsi suprasti kiekvie-
* Atvažiuoja lenkiškai kalbančių žmonių iš gretimos Baltarusijos, Gardino srities.
įsigijo ir baltarusių k. vadovėlį.
314