Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

- Ji turi budėti, kad nieko priešingo prigimčiai neįsibrautų
į jų intymųjį gyvenimą. Kad visuomet liktų vietos būsimo
žmogaus gyvenimo galimybei, kitaip sakant, kad liktų
vietos pasireikšti dvasiai. Ir moterystės gyvenime turi būti
vietos drovumui. Žmona savo vyro akivaizdoje neturi tapti
begėdė, be lašelio drovumo jausmo. Drovumas ją visada
puošia.
/.../ Visa, kas yra gyvūnų „meilėje", pasirodo, yra ir
žmogaus gyvenime - kaip tik tai ir yra tos pasąmonės jėgos,
akli instinktai, kurie veikia nevadovaujami proto. Nuo
tų instinktų, pasąmonės jėgų nėra laisvi ir aukštos dorovės
žmonės.
Antra vertus, nuostabi tvirtybė.
- Sakyk, Laura, kokia tavo nuomonė apie merginą, kuri
tikinti, bet apie meilę šitaip atsiliepia: „Jei ji myli ir jei jis
siekia, tai neturės reikšmės ir nieko nepriklausys nuo to, ar
ji tikinti, ar ne"...
- Ne! Čia kažkas negerai! Jausmų srity - juk irgi norisi,
kad būtų kaip visoms: visa patirti, visa išbandyti... Ir progų
užtektų. Bet juk sąmoningai galvoji: Dievas šito nenori!
- Juk tikėjimas tai ir yra sąmoningas apsisprendimas pagal
Jo Valią gyvenimą tvarkyti?
- Žinoma!
- Ačiū! Kokį brangų dalyką pasakei! Man taip sunku buvo
dėl šio klausimo, kad niekas nepriklauso nuo to, ar ji
tikinti..." (1966 05 12).
„Iš kur toks nerimas kuris laikas ant širdies guli? Paprastai
taip būna, kai sąžinė ne visai rami. Bet sąžinė neturi, už
ką galėtų barti. Juk nieko nėra neišpažinto.
Taip būna ir kai dirbi žmogus ne tai, kas dirbti reikia.
Kai imi ir vėl padedi darbą, kurį būtinai padaryti reikia, bet
pradėti nesiryžti. Darbai? Vis dar tokių lyg pašalinių yra, -
ne knygų darbas. Viešpatie, juk jie taip pat reikalingi! Rašomoji
mašinėlė - taip pat Tavo reikalams.
306