Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

Žemė pradėjo ryškėti nuo kitos
- Kūrėjo - šviesos.
Mielas Kęstuti, ką reiškia,
kad aš dar vaikštau šia žeme,
o tu jau seniai amžinos ramybės
apgaubtas?.. Dabar tau
rūpi kiti reikalai, kaip kad
šios žemės keliais vaikštant.
Prisimenu viską - kiek
džiaugsmo buvo sėdint naujoje
mašinoje! Koks nuostabus
atrodė naujas motociklas!
Kai pirmą kartą man parodei
ir įjungei, tyliai tyliai
veikė variklis. Pameni? - „Aš
nejaučiu pavasario..." - koks
buvo tavo žvilgsnis kažkur į
tolį nuklydęs, kai čia pat šypsojosi
žiedai aplink mus, kai
sėdėjom tada sodo namely
ant suoliuko. Paskui labai
Šv. Mišios Šcheldos slėnyje.
Centrinis Kaukazas, 1974 m. liepa.
(Fotografavo Birutė Gučaitė)
ryškiai prisimenu, kai seselė parodė tos mašinos laužą. Tavo
meilė... Jos ašaros, kai sužinojo apie nelaimę...
Kas iš to visko tau svarbu šiandien? - Vien tai, kas turi
galios ir Anapus. Visa, kas daryta, kas mylėta ne vien prigimtiniam
jausmui diktuojant, bet pirmiausia kad taip norėjo,
taip leido Jo Valia - visa tai, kas daryta, kas mylėta dėl
ištikimumo Jo Valiai, kitaip sakant, dėl meilės Jam.
Ir mano gyvenimo reikalams vien tai svarbiausia, kas
bent kiek padėti gali, kad kuo daugiau sielų pasiektų Tėvo
namus. Taigi mano mokslas, mano darbas tiek svarbus,
kiek dėl šito didelio reikalo kam nors patarnauti gali.
Ir mano skausmas labai svarbus! Juk visas jis, kad ir koks
būtų, aukojamas kaip tik tuo tikslu - su viltimi, kad priims
Išganytojas kaip mažą dalelę prie savo didžiojo atpir­
301