Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

čia nepaprastai gražu viskas, jei pripažįstama pagarba ir
klusnumas Tam, kuris šitą „pasakų pilį" pastatė žmogaus
laimei, nustelbimui vargo, kurį pakelti reikia prie verkiančio
vaikelio lopšio ilgomis nemigo naktimis.
Kaip nuostabu Dievo kūrybos plane! Juk ir šitie natūralūs
aistros burtai - tai natūrali moterystės ištikimybės apsauga.
Kaip gerai, jei vienas daro tokį stiprų įspūdį, kad
daugiau joks kitas į sąmonę netilptų! Kaip visa gera ir išmintinga!
Bet tik kai visa savo vietoje - tuo tikslu, kuriuo
numatyta Kūrėjo. O kai žmogus nuostabiuosius Dievo kūrybos
šedevrus mėgina kitu tikslu naudoti, vietoj tvarkos
atsiranda chaosas, vietoj laimės - kančia. Jei klusnumas Jo
Valiai, Jo tvarkai nepripažįstamas, iš tos pasakų pilies lieka
tik griuvėsiai... Ir ant tų griuvėsių likus - sunku patikėti,
atpažinti, kad atsidūrei vėl tame pačiame vargo pasauly...
Taigi biologinės meilės burtai be dvasinės meilės neilgai
tetveria. Tada mąstomojoje maldoje susikaupti prie visų
minčių, kurios graso atimti kūną viliojantį malonumą, tampa
tiesiog herojiška auka: instinktyviai bijoma savo mąstymu
prieiti vilionei priešingą išvadą... Štai ką reiškia mergaitei
prieš kurį vyrą netekti drovumo šarvų!" (1966 02 08).
„Kas šį mėnesį naujo?
Buvau Rygoje. - Rodos, nereikia stengtis kitus užvaduoti
medžiaginiuose reikaluose. Juk savotiškai rizikuoji
kitų kapitalu, tai išblaško, nesi tikras, ar patiks patarnavimas.
/.../ Viena nepaprastai aišku, kad čia būti man yra dovana
- nuostabi galimybė dirbti prie knygų, taip ilgai laukta
ir svajota. Taigi įvairūs remontai tik ad tempus*, tik reikalui
spiriant. Kontaktai su žmonėmis daugiau raštu, nes kelias
tolimas, užimąs daug laiko. Aplinkybės - vox Dei**. Kiek
daug knygų, kurios manęs laukia!
* Laikinai (lot.).
** Dievo balsas (lot.).
296