Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

dama, juo daugiau siekiama - juo rafinuotesnių būdu pasitenkinti
siekiama. Vadinasi, jei meilė nemoka suvokti aukos
paslapties, ji automatiškai pereina į kito kankinimą,
užuot kitam gera dariusi. Ypač tai ryšku vyro meilėje, nes ji
iš prigimties labiau materiali. Vadinasi, tokia [skaisti] meilė
neįmanoma nesuvokiant aukos paslapties, o aukos paslapties
neįmanoma suvokti, jei nesuvokiamas antgamtinis pasaulis
- tai praktiškai neįmanoma be mąstomosios maldos,
nes kitaip visa nusvers gamtiniai jausmai. Žinai, ko reikia,
kad tai, kas malonu, nenusibostų? Dėl skonio pridedama
truputį pipirų. Kad nenusibostų tai, kas malonu, reikia pridėti
truputį aukos, truputį susivaldymo, atsižadėjimo, turint
galvoje kokį nors kilnų motyvą. Paprastai žmonės tuo,
kas malonu, mėgaujasi iki apkartimo..." (1966 01 07, mėn.
rekolekcijos).
„Tik meilė duoda veidui tą nepakartojamą, slaptingą grožį,
kurio negali matyti niekas kitas, vien tas, kuriam meilė
skirta, nes nė vienam kitam tas paslaptingas žiedas - mylintis
veidas - nebūna atskleidžiamas. Taigi žmogus, kurio
niekas nemylėjo, nėra matęs Dievo kūrybos grožio didžiausio
stebuklo - mylinčio veido. Maža to - kad būtų pajuntamas
tas visas paslaptingas grožis, reikia, kad ir antrosios
sielos stygos pritartų akordu: tik tada mylinčio veido grožis
bus visiškai suprastas. Štai kur paslaptis - kaip meilė,
būdama tokia sena, koks senas žmogus žemėje, kartu yra
visada nauja, tarsi niekada niekieno neregėtas pasaulio stebuklas!
-Tas žiedas atskleidžiamas tik vienam, ir jį pažinti,
juo žavėtis moka tik vienas... O visas kitas pasaulis dėl šito
stebuklo nustoja egzistavęs...
/.../ Štai ką atima vyras iš mergaitės, jei pavyksta jam
įsibrauti į tą pilį, kurią saugo drovumo jausmas, jei pagaliau
ji įsileidžia jį už gynybos sienos, kurią saugo gėdos jausmas:
tada jos proto galia atrofuojasi, jai protas tampa nebereikalingas
- ji gyvena vien tos pasakų pilies burtais... Taip
295