Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

ką šiaip taip praleisdavau, tai maldai skirtą. O dabar... Kai
susitinkam, ateina tokios mintys - gal iš viso pulti į tą gyvenimą,
netikėti?..
- Kodėl tu tiki?
Nežinodama, ką sakyti, ji tik nulenkė galvelę...
- Turbūt kad tėvai tiki, kad taip išauklėta esi?.. Ar tu
džiaugtumeis, jei leisčiau su juo draugauti, ištekėti?
- Ne. Aš noriu priklausyti vien Jėzui. Čia ir taip yra daug.
- Moki visa, kas sunku, aukoti Jėzui už kitų nedėkingumą?
- Aš tik šitaip galvodavau.
Ašaros kaip žirniai ėmė riedėti.
- Ko ašarėlės? Ar bijai, kad nereiktų skirtis su juo?
- Ne. Man skaudu, kad aš buvau Jėzui neištikima... Kad
klydau...
- Mąstomojoj maldoj kaip tik pergalvok: kas bus, jei susitikinėsi
su juo?
- Tai aš jį prisiminusi tik ir galvosiu apie jį...
- Žiūrėk, tu dar jaunutė - tik 18 metų! Tau dar ne laikas
tekėti. Svarbiausia suprasti ir įvykdyti tai, ko Jėzus nori. Jei
tau skirta ištekėti, kas bus, jei kiekvienam sutiktam išdalysi
savo širdį gabalėliais? Kas tada liks tam, kuris bus tikrai
tavo? O jei tavo širdies ilgisi Jėzus? Nevažiuok į atlaidus,
kur susitarei su juo susitikti!
- Gerai! - nedvejodama sutiko. - Bet jis tada parašys man?
- Nesutiktum tą laišką parodyti tėveliui? Nebijok, neįsakau
šito, bet norisi sveikinti tavo didvyriškumą.
Ji nuleido galvelę ir tik po minutės kovos pratarė:
- Gerai...
- Žinok, jei tokia bus Jo Valia, tau ir tėveliai leis susitikti,
kai ateis laikas. Juk taip gali būti, kad, patenkindama savo
norą su juo būti kartu, darai jam bloga. Pavyzdžiui, tuo uždegsi
jame meilės gaisrą, o jeigu paskui už jo netekėtum?..
Gali ir nematydama jo daryti jam gera, aukodama savo kančią
Jėzui už jį, kad jam būtų suteikta malonė.
277