Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

tys buvo tokios netolimos netikėjimo pagundai, prieš mane
praskrido musė. Dieve, Tau ir musė patarnauja! Nejučiomis
dėmesys sustojo prie tos musės: sakyti, kad jos sparnelių
plazdėjimas - tik atsitiktinis gamtos žaismas? - Ne! Tai
būtų didesnis tikėjimas negu visi neaiškumai, nesuderinamos
paslaptys Sesės gyvenimo akivaizdoj..." (1965 09 25).
„Maria, Mater Gratiae, Mater Misericordiae...*
Kai aplinkui sprogsta granatos, kai švilpia kulkos, tada
niekas nesijuokia, nedainuoja, nežaidžia. Tada visi meldžiasi:
„Kad tik gyvenčiau!.." - Kai žmogus sunkiai serga, būna
panašiai: lengvai daro sunkiausius įžadus, pasiryžimus -
kad tik gyvenčiau! Visi malonumai savaime lieka kažkur
nuošaly. - Tai atgailos dvasia.
Juditos laikais, kai žydams grėsė išnaikinimas, visi meldė
Dievą atgailaudami. Jiems tautos atstovas Dievo akivaizdoje
tvirtino, jog negalimas dalykas, kad nebūtų išklausyta
ištverminga malda su atgaila.
Visa istorija pilna pavyzdžių, kai žmonės, didžiulės nelaimės
prislėgti, ar maro epidemijų laikais palieka visus malonumus
ir vilkėdami atgailos rūbais meldžiasi...
Šv. Monika 16 metų ėjo šiuo keliu, kol jos nusidėjėlis sūnus
tapo šv. Augustinu.
/.../ Keistų būna Jo slaptingų potvarkių! - Iš Tobijo buvo
viskas atimta kartu su regėjimu. - Iš Jobo buvo viskas
atimta. Žmonos pajuokiamas jis sakė: „Dievas davė, Dievas
atėmė. Jei gera priimame iš Jo rankų, kodėl gi bloga nepriimsime?"
-Jiems buvo viskas grąžinta. Jų išbandymas buvo ypač
medžiaginių gėrybių atžvilgiu. Tačiau į šią istoriją įtraukta
net ir mirties atvejų, pavyzdžiui, Jobo vaikų. Be abejo, Aname
gyvenime Dievas lygiai atlyginti gali kaip ir šitame.
Ligi čia dar, rodos, suprantu...
Bet žmogaus laisvės problema! Kodėl tik Sesės nelaimė
iškėlė ją? Kažin ar nebūčiau ir aš daręs priekaišto Dievui:
* Marija, Malonės Motina, Gailestingumo Motina (lot.).
267