Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

Ir štai pajutau tarsi naują pašaukimą, uždavinį: atspėti šią
paslaptį, rasti priemonių, kaip padėti šitokioje nelaimėje.
/.../ Kas yra meilė? - Dieve, ar tai mano pašaukimas atsakyti?
Ar tam bus suteikta malonė? Juk kiekviename įvykyje
byloji Tu, Dieve. Jei tai Tavo Valios pareiškimas, - lenkiuosi
prieš Tavo didybę ir meldžiu malonės Tavo Valią
įvykdyti.
Ar tik nuo vyro priklauso visas meilės grožis, jos rūšis?
/.../ Tai tarsi kažkoks valios suparalyžiavimas, kito valios
primetimas. Kaip tai atsitinka? Kaip nuo tokios nelaimės
apsaugoti? Kur ir kokiomis sąlygomis prasideda ir visu grožiu
pasireiškia ta geroji meilė, kuri yra daugelio gerų darbų
šaltinis, kuri yra šeimų ir viso pasaulio gyvenimo palaima?
Dieve, kiek klausimų! Kas padės juos išspręsti?..
/.../ Į ką nuaugs mano kančia? Jau greit bus du mėnesiai,
o ji nė kiek ne mažesnė. Ar tai ir bus toji auka, kurios
prašiau liepos 29-ą klūpodamas bažnyčioje tą vakarą, kuriuo
prasidėjo naujas mano gyvenimo etapas? Šv. Mergele,
neleisk pamiršti, kad niekada negaliu drįsti prašyt Viešpatį
džiaugsmo. Kaip keista - dar neįprasta! Kai ėjau į Žemaičių
Kalvariją tą vakarą, jau buvo vėlu, o dar keliolika kilometrų.
Aplink juodavo miškai. Ar pavėžins mane kas? Ir staiga
prisiminiau: negaliu prašyti jokios geresnės dalies, kaip suteikta.
- Taip, Viešpatie... - tokio nedėkingumo Tau akivaizdoj
- negaliu...
/.../ Dieve, kokie baisūs priekaištai Tau mano sieloje!
Kas aš esu, kad galėčiau drįsti Tau priekaištauti? - Atleisk
man, Viešpatie, tenebūna tai maištas: noriu tik pasiskųsti,
pasakyti, ko nesuprantu. - Kodėl nepaėmei mano gyvenimo
- bet kokios aukos - kad tik to nebūtų įvykę?.. - Bet
vėlgi - kas tas mano gyvenimas, jei galiu drįsti laikyti, kad
jis galėtų atsverti, laimėti malonę? Kas mano auka, jei Jėzaus
aukos akivaizdoje juk ne abudu žmogžudžiai, ant kryžiaus
su Jėzumi žudomi, gailėjosi už nuodėmes?! Kas yra
žmogaus valios laisvė, jei Tu jos nedrįsti sunaikinti, Dieve?! -
264