Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

Apvaizda. Įvykdyk Jėzaus įsikūnijimą, perteik Jo elgesio
bruožus mano gyvenimui - kad visi ir manyje pažintų Jį!
Kokia viltis žvelgiant į ateitį? - Noras kuklaus gyvenimo,
darbo prie knygų. Kuo mažiau periferijos - vizitų, išorinių
santykių su žmonėmis.
Kai žvelgiu į savo gyvenimą - kodėl jis eina tokiais zigzagais?
- Šv. Mergele, vesk mano gyvenimą tiesiai į tikslus,
kurių nori Viešpats!
Vakaras. Gražina laiške, dėkodama už šaunumą, parodė
tarsi naują motyvą, naują orientyrą bendravimui su savaisiais.
Kiek reiškia kitų įvertinimas! Pamenu, kaip nuteikė
Gražinos padėka. Kaip padrąsinamai nuteikė, kai šiandien
Marytė [per pasimatymą] papasakojo, kad [užsienio] radijas
pranešė apie mane. Ir kai šiandien rašiau Sesei: „Dėkoju
už tavo šaunumą, kurį man pažinti leidai...", rodos, tuo savaime
radau normalų mūsų santykių orientacinį tašką.
Ar nereiktų pergalvoti visus iš eilės, kokie turi būti mano
santykiai su visais? - Visiems ir visoms aš - kunigas,
kovos draugas.
Laura - ar neskriaudžiu jos? Ką reiškia, kad Apvaizda
taip sutvarkė, jog ko labiausiai noriu (Sesė), yra toliausiai,
ir atvirkščiai (Laura)? Ne vien nuotaika, ne vien jausmu turi
būti paremtas mano požiūris į žmones.
Vėl pradedu kažko laukti. Taip visada būdavo prieš vykstant
kokiems nors pasikeitimams (pavyzdžiui, prieš perkeliant
į kitą darbą, į lagerį ir pan.). Ar viską paėmiau iš šio
laikotarpio, ką Geroji Apvaizda man parodyti, duoti norėjo?
Šv. Mergele, Tu Auklėtoja, Mokytoja, mano Valdovė!
TVM" (1965 05 01-02, mėn. rekolekcijos).
„Kai ateina naujas žmogus tarp senų, nors ir vienam kambary
gyvenant, kol nepakalbi su juo - lyg ir svetimi, nepažįstami.
Nedraugiškumas ypač ryškus dėl to, kad mūsų
daug, susigrūdę. Norint kitą pripažinti, reikia sau kokio patogumo
atsižadėti, o atsižadėti mes nemokam.
16.1
241