Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

to, laimės tų, kurie Jam dėkos? Šv. Mergele, ar būtum pajėgusi
aukoti, jei būtum jautusi tik savo skausmą, o ne mūsų
visų gyvenimą?
Kaip įstrigo širdin [F. Dostojevskio] „Brolių Karamazovų"
viena Ivano kliedėjimo mintis: nusidėjėlę po atleidimo
pakvietė... - Keista! Juk pakvietimas irgi gali būti netyčia -
dėl nežinojimo, dėl žmogaus prigimties dėsnių nepažinimo.
Bet ir mūsų klaidos Viešpaties plane savo vietą turi.
Dieve, Tu galingas ir iš mūsų klaidų gauti dar daugiau gėrio!
Tu padarysi tai. Teįvyksta Tavo Valia!
Šv. Mergele, koks bus tolesnis Sesės vaidmuo mano gyvenime?
Ką reiškia jos tylėjimas (į du laiškus neatsakė)? Dieve,
suteik savo šviesą, kad visame įvyktų Tavo Valia, kad
kuo tobuliau pasireikštų Tavo garbė ir būtų patarnauta visų
išganymui. - Kokie vargšai visi aplink mane...
Ir kas, kad širdy kažkodėl negera? Juk Tu, Geroji, atiduosi
Jam ir tai kaip dalelytę prie Jo didžiosios Aukos kitų
išganymui. Ačiū, Viešpatie, už visa tai, jei kam nors kaip tik
bus gera tuo metu - gal mamai, gal... - kam Tu, Geroji, matai,
kad reikalinga.
Sekmadienis. Pavakarys. Gali ateiti Laura. O gal ir Sesė
kokiu nors stebuklu?! Meilė leidžia visas utopijų rūšis...
Kaip gera, kad viską galiu išsakyti Tau, Šv. Mergele, kaip
draugei, kaip savai, kuriai neturiu paslapčių. Aš nenoriu,
kad jų būtų - Tu visa privalai žinoti!" (1965 04 25).
„Tebūna Tavo Valia - tai nereiškia neturėti savo valios.
Tai reiškia norėti viso, kas geriausia, ko net mes patys gal
nesuprantam.
Dievas toks didis, kad gali siekti tikslų savo begalybe
leisdamas žmogui pareikšti laisvą valią. Koks tai begalinis
žmogaus pagerbimas! Kokia Dievo meilė žmogui!
/.../ Dieve, parinkai man tai, kas geriausia, skirdamas
dirbti prie tų fermų [paukštyno statybos]. Juk čia, pasirodo,
ir skaityti galima, ir mąstomąją maldą atlikti. O aš maniau -
238