Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

sus dalykas turi būti pragaras! O juk ir tai būti gali dėl vienos
kaltės!
Niekada, niekada... nematyti, kaip atrodo miškas, jūra,
dangaus mėlynė ir debesys joje... O juk yra žmonių, kurie ir
žemėje gyvendami niekada to nemato... O juk yra tokių, kurie
iš viso nematė...
Dieve, koks geras esi, jei ir per kančią mus nukreipi nuo
linkimo į kaltę! Dieve, kiekvienu išdidumu, kiekvienu netvarkingu
savo jausmų tenkinimu mes tampame verti kančios,
bausmės... Jei valstybių įstatymai baudžia, kad būtų
pajusta klaidos esmė, jos svoris, jei vaikus tėvai baudžia,
kad būtų ištaisytos klaidos, tai juo labiau taip turi elgtis gerasis
Dievas. Turbūt praktiškai - tik kančia padeda žmogui
atkreipti dėmesį į kaltę.
Gražinos laiškas: „Aš dar neužaugau iki tos dvasinės
aukštumos, kai pareiga ir meilė būna vienareikšmės sąvokos".
Meilę augina natūralios priemonės - rinktis motyvus savo
protavimu - mąstomąja malda. Antgamtinės dovanos:
pauper sum et miser, Domine, miserere*..." (1965 03 06).
„Jei šis laikas ne kas kita, kaip Viešpaties prakalbinimas,
tai ką gi privalau suprasti? Nuo ko dar su pastangomis reikia,
bet sunku atsisakyti?
/.../ Meilė - ar galiu pasakyti, kad tai nesvarbu? Tai jėga -
kaip ypatingos reikšmės dalykas - mano gyvenime. Keli žodžiai
galėtų visa išrikiuoti: kad nekiltų mintis, ar gali eiti
pas mane išpažinties! Geroji mano, padėk tarti žodį: kai
smalsumas bus gyvas, prisiminti kalėjimą, kančią ir mintis,
čia gimusias šiuo klausimu.
Turi prasidėti kita gyvenimo dalis. Kas suteiks jai naują
atspalvį? - Svarbiausia šis klausimas: pasitikėjimas be apvylimo!
Šiandien pradedu noveną į šv. savo Globėją specialiai
šiuo reikalu: ateiti pas jas Jo pavyzdžiu!
* Esu skurdus ir menkas, Viešpatie, pasigailėk (lot.).
228