Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

.../ Keista! Kartais pasąmonėje iškyla tokia mintis: geriau,
kad Lauros nebūtų... Juk tiek gero per ją!.." (1965 02 27).
„Šv. Mergele, Tu žinai, kad visa Tavo, net jei būtų prieš
mano valią ir norus. Tik vienas prašymas: suprasti ir įvykdyti
Jo Valią. Ir šitose ypatingose aplinkybėse - ką pasakyti
Viešpats nori, leisdamas čia gyventi?
Kiek kartų gyvenime buvo didieji Viešpaties prakalbinimai?
- Turbūt vienas iš didžiausių - draugas ir jo reikalai.
Kiek galiu suprasti - tai buvo mano puikybės sulaužymui.
Kaip brangiai kainavo savo ribotumo supratimas!
Kada dar? - Seminarijoje kančia, ypač paskutinieji metai.
Tėvas Grigaitis: „Gali būti, bet..." - Kas tada subrendo?
Kas palaikė tada? Kas davė jėgų ištverti? Tikriausiai atsidavimas
Tau, Šv. Mergele, pasitikėjimas Tavimi.
Kada dar? - Turbūt specifine kančia reikia laikyti tą [Įguloje],
kurią davė jos panieka. Kokia išvada tada galėjo subręsti?
- Neapvaldytas smalsumas pažinti moterų paslaptis.
Bet ar ši išvada pritaikyta gyvenimui? Apie šitai reikia
pagalvoti. Domine, emitte Spiritum Tuum!*... Šventoji mano
Valdove, meldžiu jėgos nebijoti apsispręsti! Juk nieko neliks
gyvenime paslėpto - tegul dėl nieko nebūna gėda!
/.../ Visada privalau atsiminti, koks gyvenimas, kai žmogus
į kitą žmogų žiūri tik egoistiškai, be jokio dėmesio kitam,
kai viršininkai išdidžiai naudoja savo galią. Gerasis
Kristau, koks gražus Tavo mokslas ir koks nuostabus žmogus,
kai Tavo nurodymais gyvena!
Gyventi čia, kad pakeičiau atgailą, Viešpatie, už kuriuos
Tu nori, su kuriais negaliu būti kartu - ir už savo parapiją.
Kad atsiminčiau, jog šv. Mišios man yra dovana - su visu
dėmesiu, susikaupimu.
Ateities nežinau - tegul auga pasitikėjimas Tavimi, Geroji,
dėl Tavo norų. Šventosios Seselės, šv. Teresėle, - novena
dėl šv. Mišių - melskitės už mus! Juk mirtis pašauks
* Viešpatie, siųsk savo Dvasią (lot.).
226