Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

Visos mintys apie ateitį, apie galimus pasikeitimus, naujoves,
pertvarkymus - visada išsirenka sau palankiausius,
maloniausius, mažiausiai kančios reikalaujančius atvejus.
/.../ Tikroji išmintis - gyvai pasijusti blogiausio atvejo
ištiktam. Kaip lengvai prie kilniausių motyvų prisišlieja
slaptas savęs paglostymas - išdidumas! O tačiau visa, kas
dėl Jo Karalystės, - kaip gera jausti, kad visa Jo Valioje!
Kas sudaro dvasinį žmogaus pasaulį?-Meilė, artimųjų
aplinka, turėjimas siekimų, tikslų, jų vykdymas. Visa tai čia
izoliuota - kaip sieksi savo gyvenimo tikslų?.. Ką reiškia
žmogui laisvė! Fizine prasme yra ir blogiau gyvenančių už
mus, o tačiau...
Režimo griežtumas ir yra didesnis ar mažesnis laisvės
ribojimas: reti laiškai, pasimatymai - ribojama pajusti kitų
meilę. Visiškas laisvės nebuvimas - pragaro kančios sudedamoji
dalis. Kiek žmoguje nėra laisvės, tiek atimama ir meilės
galimybė. (Kalėjimo rūsy neapykanta prižiūrėtojams.)
Nesąmonė priekaištas Dievui: „Kam Jis leidžia bloga daryti?!"
Atimti laisvę - reiškia atimti ir meilės galią - patalpinti
tokioje atmosferoje kaip yra pragare, t.y. neapykantos
atmosferoj, kalėjimo atmosferoj - ne laimės, bet kančios atmosferoj.
Tai būtų kaip tik prievarta, begalinis žiaurumas.
Nebent jei žmogus neturėtų savimonės, proto - taigi nebebūtų
ir žmogus.
Kalėjime neapykanta tai prievartos jėgai gimsta dėl to,
kad žmonės savo kaltę pajunta tik iš prievartos, dėl fizinės
bausmės, o ne dėl įžeistos kieno nors meilės, pavyzdžiui,
vaikas - tėvų, žmogus - Dievo meilės. Vadinasi, savo kaltės
pajutime lieka išdidumas, kaltė pajuntama be pagarbos
aukštesnei galiai, kuri mane nutvėrė už rankos. O pagarbą
pajusti galima turbūt tik akivaizdoje aukštesnės už žmogų
Būtybės.
Laisvės atėmimas blokuoja meilės kūrybingumą - nelieka
galimybės pareikšti pačią meilę: atskirtieji daro ne tai,
ką daryti norėtų" (1965 02 17).
222