Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

ve, siųsk savo šviesą ir bus įvykdyta visa, ko lauki iš mūsų,
ir bus aiški Tavo Valia!
Kažin ar dėl šitų minčių pasikeis kas labiau mano gyvenime.
Bet tas nerimas vis neduoda ramybės: aiškiai jaučiu -
laukiu, kada paliks ramybėje įvairūs išoriniai reikalai. Taip
gaila kiekvienos dienos, kuri praeina ne prie knygų, ne prie
rašomosios mašinėlės... Kaip nemėgstu tos ūkinės gyvenimo
dalies!
Dabar mano byla [teismas] sudaro savotiškas aplinkybes
- tarsi panašu į rengimąsi mirčiai. Juk iš tikrųjų, jei paims
metams iš gyvenimo, reikia kai ką sutvarkyti - perskaityti,
palikti tik savo knygas. Gal tai Apvaizdos prakalbėjimas
- įspėjimas? Šv. Mergele, padėk visa išskaityti, kur per
gyvenimo įvykius prakalba dieviškoji Išmintis mokydama
mane! Viena, rodos, jau išskaitau: juk tai smūgis išdidumuidaugiau
prieš kun. X turbūt nesijausiu išdidus dėl jo baimės
[katekizuoti vaikus].
/.../ Šiandien naujai supratau, kokia dovana man yra
sutiktosios merginos su savo dėmesiu: juk leido pažinti nuostabų
pasaulį! Turbūt be šios dovanos būčiau kaip Šiaurės
ašigalis, nepažinęs saulės palaimos. Kaip nuostabiai visa tai
paįvairina mano gyvenimą - ne malonumui, bet savotiškai
praturtina jį" (1964 11 03, mėn. rekolekcijos).