Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

padėk padaryti viską, ko tik Tu nori iš manęs" (1952 02 26 -
Pelenų dienos išvakarės).
„Turime siekti viršūnių, bet tik dėl Kristaus ir jei Jis nori,
kad pasiektume.
- Nori daug padaryti gero kitiems, daug nuveikti gyvenime,
Tėvynei, būti dideliu žmogumi?
- Be abejo!
- Tai nebūtinai gali pasiekti tik tie, kurie tampa vyskupais
ar valstybių galvomis. Tai gali padaryti ir paprasta gatvės
šlavėja.
- Kaip?!
- Mūsų tikėjimas, mūsų santykis su Dievu mums duoda
galios būti tokiems: atlik tobulai savo pareigas, padaryk visa,
ką gali, priimk visus kentėjimus, kurių negali išvengti,
visą pareigų sunkumą meilės Jėzui dvasia. Už tai Jis padarys
tai, ką, kaip klaidingai manoma, padaro vien genijai"
(1952 03 26 - iš pokalbio su kun. J. Grigaičiu MIC).
„Pašaukimas: ko labiausiai bijau kunigystėje? - To, kas,
rodos, eina prieš mano ligą, t.y. pririšimo prie pareigų, prie
vietos, stokos laisvės (gamtai ir pan.).
Be abejo, aš neinu į gyvenimą ieškoti sau malonumų.
Bet „homo sine honesta laetitia diu vivere non potest"*. Taigi jei
kunigo pareigos, gyvenimo būdas nepadeda taip išsiblaškyti,
kaip reikia, kad būtų kompensuota mano depresija,
tuomet būtų ženklas, kad ne čia mane skiria Apvaizda - ar
ne taip, Marija?
Prieš tą dėsnį „homo sine...", atrodo, ir nusikalsta kone
visu mano gyvenimu...
Pašaukimo, išstojimo ir pan. klausimus spręsti neatsižvelgiant
į tokias mintis, kaip: „ką pasakys tėvai", „kokia žmonių
nuomonė" ir pan. Niekas šiuo atveju neegzistuoja, tik
* Žmogus be kilnaus džiaugsmo negali ilgai gyventi (lot.).
21