Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

dėti - aukoti skausmą, visą gyvenimo svorį, kuris kartais
būna sunkus, kaip kryžius ant Viešpaties pečių, - aukoti ta
pačia intencija, kuria ir Atpirkėjas pakėlė savo kryžių. Tik
šiuo būdu galima tikrai padėti.
Šv. Mergele, ir mano skausmas - juk Tu žinai, kad viskas
ir ypač mano skausmas, kad ir koks gyvenime būtų, priklauso
Tau! Aš negaliu išdrįsti tikėtis, kad mano skausmas
būtų vertas atsverti kieno nors nedėkingumą, išgelbėti kieno
nors gyvenimą, bet žinau, jog Tu savo galioje turi Jėzaus
skausmo atperkamąją galią. Ją per Tave aukoju - jei reiktų,
ir už tą, apie kurią dabar galvoju...
/.../ Kas dar šią valandą atrodo svarbu? Šv. Mergele, ir
dabar prieš Tave noriu stoti su prašymu: savo visagale pagalba
pašalink kliūtis ir visas tamsiąsias jėgas, kurios kokiu
nors būdu trukdo mano ir kitų gyvenime įvykdyti Jo Valią..."
(1963 07 09, mėn. rekolekcijos).
„Koks elastingas žmogus! Jis gali verkti, gyvenime nepastebėti
nieko šviesaus, ir staiga čia pat, su drėgnomis akimis,
juoktis, ir tos pačios akys, kurios prieš valandėlę buvo
kaip debesis tamsus, dabar gali spindėti auksu.
Baigiau rekolekcijas dar taip neseniai. Žemė apsisuko
apie savo ašį tik vieną kartą. Baigiau rekolekcijas ir išvažiavau.
Kokiu reikalu? - Tik pamatyti [Sesę] ir pabūti tiek, kad
galėčiau suprasti: pažinsiu ar ne? Pažinau - ta pati!
/.../ Aplinka daro mums būtiną įtaką. Ir jei gali žmogus
aplinką praaugti, tai tik dėl kitos įtakos, kuri jam ateina iš
kur nors savaime arba dažniausiai kurią turi pats žmogus
savo pastangomis išsikovoti. Kitaip sakant, rūpestingai išsaugoti
savo gyvenime dvasinio maitinimo šaltinius, kurie
padeda žmogui laimėti malonės veikimą savo gyvenime.
Nes tik malonė gali padėti žmogui likti tikinčiam ir mylėti
ta didžiąja Meile, kuri yra Dievas.
Taip, juk visa aplinka visai kitokios dvasios. Visa tai tikriausiai
nejučiomis sudaro pagundą, gal net sąmoningai ne-
192