Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

nojimo, abejonių valandų ir mūsų sąžinės pasauly: ar teisingai
elgiesi, kuria kryptimi pasukti, kaip pasielgti vienu
ar kitu atveju ir pan. Mąstai, analizuoji, meldiesi. Ir štai, pagaliau!
- Visai taip, tarsi kas būtų atėjęs iš šalies ir pasakęs.
O gal iš tikrųjų taip, tik mes savo kūno akimis nepamatėme
to paslaptingo Suflerio? Juk šalia mūsų regimojo gyvenimo
yra nuostabus ir paslaptingas neregimųjų būtybių
pasaulis, kuris mūsų kūno akims, juslėms juntamai tik retais
atvejais tepasireiškia. Ir kaip tada būna gera! Dažnai
taip atsitinka mąstomosios maldos metu, ypač per rekolekcijas.
Mėnesiniai atsinaujinimai turi ypatybę grąžinti tam
tikrą paslaptingą tikrumą, tyrą nuotaiką džiaugtis Viešpatyje,
iš naujo ryškiau pamačius Jo Valią ir tuos kelius, kuriais
reikia eiti.
Nuostabus pavasaris lauke. Žalumas toks, kaip pirmoji
jaunystė. Mano šventovėje šviesu. Ir gėlės ant altoriaus, besidžiaugdamos
saule, spindi dvigubu grožiu.
Šv. Mergele, ar mano meilė Sesei užstoja meilę Tau? -
Ne! Jokiu būdu! - Ar tai, kad mane stebina kiekvienas grožis
merginų pasauly, - ar tai užstoja meilę Tau? - Ne! Juk
Tavyje yra visa, kuo gali būti graži kurios nors mergaitės
siela. Pažindamas kiekvieną žemišką mergaičių grožį - ypač
kiekvieną sielos grožį, kiek Viešpats tai pažinti leidžia, - vis
labiau galiu pažinti Tavąjį grožį. Juk Tavyje Kūrėjas paslėpė
visa, kuo gali būti graži mergaitė. Juo labiau ir ypač -
Sesės grožis, nes jį kaip tik ypatingai leido man pažinti Kūrėjas.
Ir kaskart gėrėdamasis šiuo ar kitu Kūrėjo nuostabumu,
suspindinčių Jo kūriniuose, kaip galėčiau neprisiminti
Tavęs, Šv. Mergele, jei jau kiekvienas fizinis panašumas į
Sesę, sutiktas gatvėje, suvirpina slapčiausias vidines stygas.
Taip, tikriausiai ir čia reikia kažkokio paslaptingo meno,
gebėjimo matyti ne tik kūno panašumą, bet ypač pažinti
dvasinį panašumą į Tavo, Šv. Mergele, grožį. Kitaip sakant,
menas, gebėjimas išskirti tai, kas mergaičių pasauly yra dieviška,
kas jas daro ypač panašias į Kūrėją, kartu į tobuliau-
187