Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

patarnautume Jo begaliniams planams... TVM" (1963 03 03,
mėn. rekolekcijos).
„Kaip keista! Sunku perprasti kito mintis, įsijausti į jo galvoseną.
Užvakar įspėjau šeimininkę, kai su Antanu [zakristijonu]
rytą ėjom į bažnyčią, kad vis linkusi ginčytis: kas būtų,
jei turėtų vyrą... O šiandien, gražiai kalbant apie tuos pačius
reikalus, ji man prikišo, kad būtent aš tada buvęs nemandagus,
kaip ji sakė: „Kai paprašiau parvežti miltų, jūs užgrubi­ -
jonijot..." Štai kaip išeina: tame pačiame pokalby man atrodė,
kad ji buvo nemandagi, o jai - kad aš. Tikriausiai ji savo
stiproką balso toną laiko visai normaliu, o man jis atrodo jau
nemandagus. Panašiai ir atvirkščiai: įspėti, maniau, reikalinga,
nes jaučiausi šeimininkas, o jai tai atrodė įžeidžiamai.
Pasirodo, kiek pakeltu tonu neįmanoma su žmonėmis
susikalbėti. Įspėjant kitus savo kuklumą išlaikyti - koks didelis
šventųjų menas! O kartais joks įspėjimas tikriausiai
neturi reikšmės... Ir turbūt niekada nebus galima susitarti,
jei specialiai bus stengiamasi parodyti kito nenuovokumą,
pabrėžti savo protingumą ir pan. Juk šitai kitas turėtų pajusti
tiesiog intuityviai, aiškiai net nepasakant.
/.../ Iš tikrųjų, koks paslaptingas asociacijų veikimas! Tik
šios dienos pokalbio su šeimininke dėka, kai paaiškėjo, kad
mano padarytą pastabą dėl nemandagumo ji palaikė įžeidimu,
mano nemandagumu, kilo daugybė minčių - visas
šios dienos mąstymas - ir nušvito naujas dalykas. - Juk tarp
netikėjimo ir pykčio, rodos, esama tam tikros analogijos. Kai
žmogus ko nors neapkenčia, tai viskas tame žmoguje atrodo
bloga - viskas ne taip padaryta, visame jis nusikalsta. O
jei tas pats žmogus būtų mylimas ir lygiai taip elgtųsi, tas
pats elgesys būtų pripažintas meile, viskas atrodytų gerai,
viskas patiktų. Meistriškai ši neapykantos prasmė pavaizduota
Pierre l'Ermitte romane „La femme aux yeux fermes"*
Melanijos neapykantoje Marijai Durand. Ta pati Marija Liud-
* „Moteris užmerktomis akimis".
183