Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

galėtų anai visiškai atiduoti. Bet dėl toji nenustoja savo ramybės
ir nesigraužia".
Gerasis Mokytojau, štai ką Tu pasirinkai savo planams
vykdyti... Ar aš pakankamai suprantu, kas esu? Ar gali būti
šis supratimas išvis kada nors pakankamas? Pagaliau išdidumas
yra kaip piktžolė, nuolat vis atželianti, ypač mano
prigimties dirvoje. Šv. Mergele, kame gi turėsiu viltį?.. - Tu
parodysi, kur dygsta nauji šios piktžolės daigai... ir padėsi
išrauti manąjį išdidumą...
Mane nepaprastai džiugina toks sprendimas dėl darbo.
Juk knygose nauji pasauliai - visa, ko taip reikia jiems, mano
nelaimingiesiems broliams. Ar negalėtų savaitėje būti bent
trys dienos tokios, kaip rekolekcijos, kuriose nesimaišytų kiti
reikalai, tik darbas prie knygų? - Bent trys, o gal ir daugiau
- kiek kitų reikalų Mokytojas uždės. Geroji Mergele, tikriausiai
čia turi būti mano visas dėmesys, turbūt čia šių rekolekcijų
žiedas. Tu saugok jį savo motinišku dėmesiu!
/.../ Kaip turėtų atrodyti mano sukaupto darbo diena? -
Tiesiog nė pats iki galo neįsivaizduoju. Tai dar tik naujas
„išradimas". O juk kiekvienas išradimas tobulinamas. Brevijorių
skirti į dvi dalis - priešpiet ir popiet. Taip lengviau
neskubėti, kartu susikaupti. Po brevijoriaus ryte prigulti.
Atsikėlus lengviau sekasi kūrybinis darbas, laiškai, pamokslai.
Čia svarbiausia, kaip ir rekolekcijų metu, neprisiminti
visų tų buitinių reikalų, kurie taip išblaško ir vargina. Savaime
aišku, tą dieną niekur nekeliauti. Po pietų poilsiui
nueiti į bažnyčią - antra brevijoriaus dalis ir mąstomoji malda.
Gal mąstomąją maldą atlikti ir kitu laiku - kaip geriau
pavyks.
Iš einamųjų darbų kas svarbiausia? - Pamokslai, bendrojo
lavinimo dalykai, knygos, kurias „skubiai" reikia perskaityti,
moralinė teologija, Senasis Testamentas, anglų kalba.
Šv. Mergele, tegul nebūna savaitės, kurioje nebūtų nė vienos
tokios dienos!
11*
163