Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

Štai tema: parodyti pasauliui moters didybę! - Šv. Mergele,
kam Viešpats tai leis įvykdyti?.." (1962 06 23).
„Kas šį mėnesį naujo? - Kaip toli nusitęsė mano rekolekcijų
diena! Iš tikrųjų, rodos, šiandien pirma laisva diena.
Nepaprastai pervargau. Baigiu įsitikinti, kad negaliu Ūtos
aptarnauti be motoro... Kaip keista! Edvardas pasiūlė savo
motorinį dviratį - kaip tik šiuo metu... Šv. Mergele, ar tai
Jėzaus Valios ženklas, kad dar nepirkčiau motociklo?..
/.../ Vakaras. Baigiasi ši palaimos diena! Pradėjau skaityti
A. Maceinos „Didžioji Padėjėja". Ir nustebau. - Kaip
siūbtelėjo į visą mano būtybę kažkokia paslaptinga jaunatvė,
energija, kažkokių platybių, erdvės jautimas! - Taip būna
man visada didžių minčių akivaizdoje.
Ir ši problema nušvinta: Sesei leisti mane mylėti galiu tik
visomis jėgomis ugdydamas savo minčių pasaulio turtingumą.
Tik šiuo būdu meilę galima išlaikyti pakylėtą. Tai
mano jaunatvės pagrindas.
Ir kas kovoja, kad negalėčiau paimti knygos į rankas?
Kas gi iš tikro tie visi reikalai? Šv. Motina, prašau Tave šiandien:
kad nenueitų veltui mano gyvenimas! Padėk planuoti
dieną! Padėk man: ką noriu duoti Sesei ir kitoms, pirma
pačiam perskaityti" (1962 07 17, mėn. rekolekcijos).
„Kas naujo? - Rodos, ypatingo nieko.
/.../ Ką reiškia „priimti meilę"? Lauros kančia dabar...
kai tikrai žino, kad „nemyli"... Jos „kodėl ne mane [myli]?" -
Juk išoriniame bendravime niekas nepasikeitė. Ką reiškia,
kad ji savo likimą vadina „nupjautos, bevaisės, niekam nereikalingos
šakos dalia, tuščiažiedžio žiedo lemtimi..."
(dienoraštis, liepos 29)?
/.../ Atrodo, moteris savo buvimo pagrindą turi ne savy,
bet kitame: negali egzistuoti, nejausdama savęs padėjėjos
vaidmenyje, nesijausdama kam nors reikalinga... „Negera
žmogui būti vienam" - Padėjėja būti... Vadinasi, ji pati ne­
155