Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

-Ar gali būti mergaitės pašaukimas mylėti kunigą ir savo
gyvenimo auka būti jam padėjėja?
- Žinoma, gali!
Pasiteiravau:
- Ką galėtumėt konkrečiai nurodyti dėl santykių su merginomis?
- Nedarykite niekam išimčių! Būkit atsargus! Jei po šitokių
pamokų žaistumėte kitų meile, aš jus pavadinčiau niekšu!
Netapkite kieno nors savižudybės priežastim! Tepamoko
kitų gyvenimas! - Ir pridūrė: - Turbūt cholerikui tai girdėti
labai sunku?..
Atsakiau:
- Bet juk tai Dievo leidimas pažinti save... - Dar paklausiau:
- Argi žmogaus pilnatvė - amžina meilė kitos lyties
asmeniui? Kaipgi vienuolynai?
- Vienuolynuose gal ir yra tie, kurių meilė amžina.
- Ogi šv. Teresėlė dar vaikas įstojo?..
- Tai reta dovana, kad žmogus nuo pradžios Dievą myli
labiausiai. Dauguma Dievo meilę supranta tik dėl to, kad
ką nors myli... Dievo Valia, kad energiją semtume ir iš natūralių
šaltinių, - atsakė Laura.
Štai mintys! Jos ne iš eilės, ne visai tiksliai atkartotos -
kiek atmintis leido atgaminti...
Prieš išvažiuodama ji pakartojo:
- Man rodos, jūs nepasimokėte...
Nuraminau. Juk iš tikrųjų visur, kur esu, atsiranda tų,
kurias „galėčiau mylėti"... Bet juk dabar jau žinau, kaip elgtis!
Rodos, žinau...
Šv. Mergele, tą patyrimą jaučiu kaip didį gyvenimo įpareigojimą
- pasakyti visiems, kas yra meilė. Kažką rašyti!
Kartais, rodos, ryškėja knygų kontūrai... O kartais jaučiu
poreikį užsiblokuoti nuo visų merginų... Ir nuo Sesės...
Šv. Mergele, turiu viltį, kad per Tavo užtarimą įvyks mūsų
visų gyvenime Viešpaties Valia... Mūsų visų gyvenime..."
(1962 05 25).
153