Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

„Sese, savo elgsena turiu sukurti tau kunigo idealą, kad
galėtum apie mano elgesį visiems pasakoti be baimės ir gėdos,
nejausdama reikalo slėpti. Taip pat kad savo elgesiu
uždengčiau nuo tavęs savo brolių nuodėmes...
Turbūt Apvaizda man davė tave kaip dieviškosios meilės
dovaną, kad įsivaizduočiau švelnumo nuostabą, kad suprasčiau
Dievo Motinos kaip motinos paskirtį žmogaus gyvenime,
kad pamatyčiau iš arti meilės stebuklą ir geriau suvokčiau,
kas yra didžioji Meilė, iš Dievo plaukianti kaip upė
iš versmės...
Ar žinai, ar nusimanai ką, kaip svarbu grumiantis su blogiu
žinoti, kad ir artimoje aplinkoje esama tyrų sielų, kad
kilnumas yra ne vien tolimas miražas žemėje?!" (1962 02 24).
„Paprastai mes klystame tardami kai kurias aksiomas:
motociklą turėti būtina; man tai žinoti būtina; padėti kitam
reikia ir t.t. - Pasirodo, reikia kelti ir klausimą, ar tikrai taip?!
- Nemo iudex in propria causa*.
Gal sieloms aš daugiau duosiu ne ką ypatinga parašęs,
bet kaip tik likęs nežinomas ir tylus... - Jėzaus reikalas, ar
panorės Jis mano siekimus įgyvendinti, jais pasinaudoti...
Kas naujo? - Prijungė man Naujosios Ūtos parapiją. Dėl
to daugiau vargo - pirmą kartą vykstant siautė pūga. Daugiau
pareigų - aprūpinti ligonius, lankyti. Iškilo realus susisiekimo
priemonės reikalas. Visa jėga vėl suspindėjo: motociklas!
Net kaip pareiga: kad tobuliau galėčiau aptarnauti
ligonius!
Pastaruoju laiku vien motociklas tesivaidena (!), o ne
naujosios parapijos žmonės, jų sielų reikalai... Ar tai ne prisirišimas
prie žemės?! Noras turėti - viena iš pirmųjų priemonių
išsiblaškyti (net šv. Mišiose ar skaitant brevijorių)...
Paskui savaime seka mintis: kaip turintį motociklą draugai,
pažįstami geriau respektuos. Jau nebebūsiu „apskuręs"...
* Niekas negali būti savo paties bylos teisėjas (lot.).
10'
147