Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

mynus vandens. Žiemos šalčiams užėjus, bažnyčioje užšaldavo
vanduo ir vynas - nešdavosi palto vidinėje kišenėje
karšto vandens butelį iš namų... Senas medinis klebonijos
namas nemažas, bet apstatė tik pačiais reikalingiausiais
kukliais baldais. Net rūbų spinta namų darbo, iš obliuotų
lentų, nudažyta tamsiai žaliais aliejiniais dažais.
Rami vieta... Tikėjosi turėsiąs daugiau laiko. Tačiau
1962 metų pradžioje jam pavedė aptarnauti ir Naujosios
Ūtos parapiją už keliolikos kilometrų. Važinėjo dažniausiai
dviračiu, labai pavargdavo. Kartą neteko sąmonės celebruodamas
Mišias...
Ir toliau gilinasi į meilės psichologiją: užrašo įdomesnius
pokalbius, stebėjimus. Vis dar svajoja parašyti knygą.
Pradeda organizuoti religinių knygų dauginimą ir platinimą,
mašinraščio darbus. Nepaisant oficialaus draudimo,
grupėmis katekizuoja vaikus rengdamas Pirmajai komunijai.
Už šią veiklą bus teisiamas ir įkalinamas.
Gudelių klebonas
„Kas naujo? - Pasirodo, taip keitėsi įvykiai, kad aš praleidau
pereito mėnesio rekolekcijas. Esu naujoje vietoje.
Pats nieko neprisidėjau. O jei taip - Viešpatie, Tavo Valia"
(1962 21 04, mėn. rekolekcijos).
„Šį vakarą prie Tavo šventovės jau buvo tamsu. Šventoriaus
medžiai - jie tamsoje visada labai fantastiški, didingi.
Baigiasi metai. Jie man ypatingi. Pirmiausia iškilo atminty
Leningradas, Maskva. Kas galėjo tikėtis! Dievui nieko nėra
negalimo. Ir tai per dekaną - per tą, kurio taip nemyliu...
Per jį geriau pažinau ir savo padėtį, santykius su merginomis,
skolos psichologiją. Per kitą dekaną - pirmąjį [Raseinių]
- man davei, Viešpatie, būdui gyvumo, elgsenai stilių.
Atrodo, dieviškoji meilė man pasireiškia ir per žmones, kuriuos
mažiausiai myliu.
Normalios darbo sąlygos - normalus krūvis, daugiau laiko.
Šv. Mergele, argi Tu gali leisti, kad jį panaudočiau ne
pagal Viešpaties Valią!
143