Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

Dievo esmė būti. - „Dievas yra [ir] Meilė”. - Ar nėra čia
sąryšio: būti ir mylėti?" (1960 22 30).
„Paskutinis senųjų metų vakaras... Kiek buvo skausmo, kiek
džiaugsmo... Ir kiek dar bus? - Tai Tavo reikalas, Šv. Mergele.
Šį mėnesį kas naujo?
Pažinau, kokios meilės esama žemėje. Lauros dienoraštis.
Pokalbis su ja katedroje: kokia ji laiminga, kad ne ją myli
[kad daugiau yra ką aukoti už žūvančias sielas]!..
Jos draugės [Ritos] laiškai. Aš taip sunkiai suprantu jų
sielų subtilumą. Koks didis esi, šv. Juozapai! Juk Tau buvo
leista mylėti švelniausią Mergelę ir Ją suprasti! Padėki man
tai, šv. mano Globėjau! (Sausio 1 d.-O val.)
Šv. Mergele, Tu žinai, ką pasakiau Jam tyloje prie altoriaus
ties Naujųjų Metų slenksčiu:
- Atleisk, Mokytojau, visa, kas Tau nepatiko many praėjusiais
metais... Už viską dėkoju! Tebūna ateinančiais metais
ir visą Amžinybę kiekvienas mano atomas - Tavo reikalams,
jų laimės kūrimui..." (1960 12 31, mėn. rekolekcijos).
1961-ieji
„Jei meilė yra aukštesnė gyvybės forma, tai nustoti mylėti
turi būti bijoma lygiai taip, kaip bijoma pereiti į žemesnę
gyvybės formą, pavyzdžiui, susirgti" (1962 01 23).
„Egoistui meilė - noras turėti, jausti malonumą - turbūt
yra noras papildyti savo egzistenciją, bandymas sudaryti
savo būties, laimės pilnatvę" (1962 01 24).
„Tik protu galima tikrai mylėti, t.y. pajėgti leisti mylimam
kęsti skausmą dėl jo laimės taip, kaip sau leisti skausmą
daryti (pavyzdžiui, operaciją) gali tik protas. Instinktyviosios
jėgos nuo to skausmo vis tiek bėga. Šitokia meile
myli Dievas - leidžia įvykti skausmui dėl mūsų laimės.
133