Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

ioje net meilė vienam yra tik reaktorius mylėti visus ir
aukščiausiai - Dievą. Tada mirtis - tikroji tokios meilės
pradžia. Mirtis naikina tik biologinę meilę - tik tai, kas
materialu.
Tai meilė, kurioje žmogus Dievuje myli viską ir visuose -
Dievą. Meilė vienam tampa pavyzdžiu, kaip elgtis su visais -
jie visi Viešpačiui brangūs. Tai meilė, kuri būtinai tampa atsižadėjimo
[pasiaukojimo], pagarbos žmogui mokykla. /.../
Meilė yra atsižadėjimo mokykla. Juk noras būti kartu -
tai savęs patenkinimas. O šis noras, paaukotas už kitų nuodėmes,
- didi palaima daugeliui. O buvimo kartu imti tiek,
kiek Viešpats duoda - kiek reikalas suveda" (1960 12 15).
„Tai, kas meilėje yra biologiška, tėra fonas, todėl aukščiausia
vertybė nėra tai, kad kam nors jauti aistrą, bet tai,
kad jauti pagarbą asmeniui, jo vidaus turiningumui.
Laura, Sesė - tai sielos buvimo įrodymas, tai mano darbo
paguoda. Mokytojau, kokia garbė, kad leidi būti jų vadovu!
Šv. Mergele, Tu žinai, kad aš nieko neturiu, ko joms
reikia... Jėzus leido žemėje susitikti su šventaisiais. Dabar ir
Dangaus šventieji bus man daug artimesni...
Džiaugsmui būdingas pasitikėjimas, viltis. Demonas tai
nori atimti. O be vilties ar gali likti meilė? Juk meilė - pasitikėjimas"
(1960 12 16).
„Kad gyvenimą jaustum prasmingą, ypač svarbu ką nors
kurti. Kadangi meilė yra kūryba, tai ji čia užima svarbią vietą.
Biologinė meilė irgi yra kūryba, jei ji siekia Kūrėjo numatyto
jai tikslo - kūdikio. Taigi normaliai - tik šeimoje"
(1960 12 21).
„Gyvybė ir buvimas juk siejasi. Kas yra gyvas, būtinai
yra. Meilė ar nėra aukštesnis gyvybės laipsnis? - Buvimas,
kuris pasireiškia ypatingomis gyvybinėmis funkcijomis (kūrybingumas,
amžinumo ilgesys, aktyvumas).
132