Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

vo, kad manęs visai neliktų: ir mano akys, ir ambicija, ir
sesės, ir mano laikas - visa visa!
Šv. Mergele, Tu kalbėk Viešpačiui, dėkok Jam, o aš tylėsiu.
Aš tik pasakysiu: Amen! Amen! TVM" (1960 10 24-26,
rekolekcijos).
Padėti Taniai!
„Ši diena ypatinga. Pradėjau skaityti [Alos Rachmanovos
knygą] „Naujųjų žmonių fabrikas". Turbūt niekada gyvenime
nesu išgyvenęs tokio įspūdžio. Kvėpavau kaip uždusęs...
Kaip gera būtų eiti į ugnį ir vandenį! Taip norėjosi
padėti Taniai. Taip gaila buvo jos!
Padėti Taniai! Vienodai įtemptos stygos nuo garso ima
virpėti. Šie du žodžiai taip galingai suvirpino stygas sielos
gelmėje: tai mano gyvenimo uždavinys! Padėti Taniai!
Kaip keista! Net vyrų pasaulį aš pro jas matau. Ir vyrai
man tiek reikalingi, kiek reikalingi joms. Juk, rodos, taip,
Šv. Mergele... Juk ir Tavo litanijoje, šv. Juozapai, invokacija
Mergelių Sarge nuskamba man ne taip, kaip kitos...
Taip gaila buvo Tanios... Tą valandėlę pajutau savy baisiausią
jėgą. Net nustebau! Taip kaip pasaulio vairą rankoje
laikydamas, matydamas bedugnę, jausčiau pareigą jos išsilenkti,
kad nesudužtų pasaulis... mano rankų valdomas...
Ar tai jaunystės fantazija? Šv. Mergele, ar tokie Viešpaties
planai? - „Viešpatie, kur buvai, kai Taniai reikėjo pagalbos?"
- drįso ateiti tokia mintis.
Taip... Tu į šį skundą atsiliepei stodamas į kenčiančiųjų gretas...
Jeigu jau Taniai buvo Vladimirovo gaila, tai juo labiau
Tau, Viešpatie... Ir Tu neliepei to vakaro žaibui jo paliesti...
Gal ne pats Vladimirovas kaltas? Gal buvusios kartos?..
O!.. Aš irgi. Nesuvaldydamas smalsumo, nepanaudodamas
tinkamai laiko, nenugalėdamas puikybės - aš irgi ugdau
vladimirovus... Domine, miserere...*.
* Viešpatie, pasigailėk (lot.).
128