Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

Čia mano akys krypsta į Tave, Brangioji: juk Tu žinai,
kad be Tavęs aš nieko nepajėgsiu... O kada nebus [jausmų]
kančios, ją turės užpildyti darbo kančia. Tegul nelieka mano
norų ir mano reikalų!
Mk 14,8: „Ji padarė, ką galėjo", - taip Jėzus pagyrė Mariją,
patepusią Jį. Juk tai atsakymas į tą kankinamą klausimą, kurį
Laura dažnai iškelia: ką daryti, matant tiek blogio aplinkui?
Šv. Mergele, juk tai viso mano veiklumo programa, matant
tiek darbo aplinkui, matant tautą, tolstančią į [dvasios]
mirtį. Juk ne aš causa efficiens*. Padaryti, ką galiu, ir atsigręžti
į Tave maldaujančiomis akimis - į tuos kontinentus
ir į tuos amžius, kurių aš nepasiekiu (o kiek maža pasiekiu!),
- kad siųstum kitus Viešpaties įrankius. Kaip gerai,
kad yra įrankių, puikesnių už mane, prieš kuriuos aš dulkelė!
Jie įvykdys tai, ko nepajėgčiau, o aš - kiek Mokytojas
leis... Bet Tu neleisk nurimti, kol bent bruoželis bus nepadaryta
iš to, ką galiu, kad būtų panaudotos visos galios, kurias
suteikė Mokytojas, kiekviena minutė. O kad būtų padaryta
visa - kaip reikia branginti laiką!
Nesmerkime džiaugsmo. Džiaugsmas - tai jėga! Jei Viešpats
jo duoda, vadinasi, padaro mus tinkamus darbui. -
Viešpatie, ką nori, kad daryčiau? - Juk Dievo Valia yra su
pasitikėjimu laukti džiaugsmo. Net skausmo prasmė juk yra
būsimas džiaugsmas - Velykų rytas. Juk Kūrėjas mus pašaukė
į buvimą laimei - Jo Valia, kad mes džiaugtumės. Tad
džiaugiuosi tuo, kad bus sunku - ateina kalėdojimas!
/.../ Brangioji, Tu tik viena mūsų name žinai, kad pas
mane dabar rekolekcijos. Aš prie stalo kalbėdavau.
O kaip esu Tau dėkingas! Tai pavyzdys, kad visada reikia
imtis to, kas ne taip malonu. Man atrodė taip būtina pirma
važiuot į Kauną tvarkyti rašomosios mašinėlės reikalo! O dabar
tas reikalas atrodo visai kitaip. Azartas užgeso.
Šiose dienose Tu man tiek davei! Kaip gera pasakyti: aš
Tavo! Tavo meilė kuria mane, kad vis daugiau tapčiau Ta-
* Veikiančioji priežastis (lot.).
127