Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

žus taip daug pasinaudotų?.. Bet, Šv. Mergele, kad per tai
dar labiau suspindėtų Jo garbė, Jo gailestingumas!
Padaryti save įrankiu! Bet ką aš kalbu! - Padaryk mane
įrankiu! Juk Tu gali ir tikriausiai nori. Vadinasi, jei įrankis
netobulas, tai kaltė tik mano... O Šv. Mergele, kur prieštarauju
Jėzaus Valiai? - Tu pasakyk man. Tu žinai, kad aš vienas
bejėgis tai pakeisti. Net ir pažinti.
Tuoj miegoti eisiu. Nors priguliau dieną, bet visame kūne
nuovargis...
Šv. Mergele, tris kartus gyvenime kreipiausi į Tave šv. Mišių
novena. Ir visada kažkas nuostabiai paaiškėdavo. Pirmą
kartą dėl draugo ir jo reikalų, antrą kartą dėl jos, ir dabar -
dėl elgesio su merginomis, dėl jų meilės ir dėl skolos. Kuo
atlyginsiu Tau už tą viso gyvenimo išpažintį pas kun. Leo?!
Rodos, ryškėja gyvenimo horizontai, ateina subrendimas.
Tos klaidos gyvenime - jos tiek man davė! Kokie nuostabūs
Apvaizdos planai! Kaip į Emausą einant: Argi nereikėjo?.. -
ir tai visko!
/.../ Jos visos - jų kančia dėl mano nežinojimo - atskleidė
moters vidaus nuostabumą. Atėmė daug laiko, bet tai
buvo studija - didelė studija. Virpančia iš baimės širdimi
tikėjausi pasmerkimo viso gyvenimo išpažinty... Ir kaip nustebau,
ir kaip gera buvo! Kokią energiją gyventi, kurti jų
laimę pajutau! Kažkaip iš jų išsiskiria Laura, Sesė... Bet jos
visos man kažką be galo gero padarė.
Dabar bus galima daugiau atsidėti knygai, kurti - rašyti.
Man rodos, Brangioji, duosi rašomąją mašinėlę... Turbūt
mane kels kur į kaimą.
Dėl skolos - pagaliau tegul niekina. Išgyvensiu tai su Mokytoju.
Juk priims Jėzus... Mano gal kiek lengvabūdišką
dosnumą tai sulaužys.
Mano Dieve, kad mylėčiau tiktai Tave, o visa kita - dėl
Tavęs ir Tavyje, Tave matydamas Tavo kūriniuose!
Kas galėtų būti, ko dar bijočiau atsižadėti? Tu žinai, Brangioji,
kad ne savo jėgomis tai galiu, bet noriu - aš noriu no-
125