Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

Susikaupimas - tai nereiškia
nieko negirdėti ir
nedirbti, kas reikalauja dėmesio,
bet girdėti ir dirbti
tai, ko nori Dievas, tai, kas
reikalauja išsižadėjimo.
„Nuolat melstis", „apsivilkti
Kristumi" - tai yra vykdyti
Tėvo valią. Be išsižadėjimo
negali būti susikaupimo.
/.../ Vakar, Mokytojau,
buvau pritrenktas ligoninėje...
Jai 23 metai. Tėvų nepažįsta.
Dirba pas savo auklėtojus.
Tik vienus metus mokėsi
- turbūt niekam nerūpėjo
jos išsilavinimas. Mirtinai
išbalusi. Ypač kontrastą
didina tamsios akys ir juodi banguoti plaukai. Kojos taip
sutinę... Jos pati jaunystė. Tiesiog įkūnytas grožis dviejų spalvų:
balta-juoda... Kai seselė pasakė: „Kraujo vėžys. Išsigelbėjimo
nėra..." - man buvo taip gaila jos... Ji mirs... Bet juk tai
perėjimas į kitą gyvenimą! Tu neleisi jai išnykti, Viešpatie!
Ėjau namo kaip nesavas. Štai jos vaizdo akivaizdoje turi
išnykti visoks nesusivaldymas ir gyvenimas dėl savęs. Kaip
baisu, jei ji būtų amžinai nelaiminga! Gyventi, kad ji ir visi
amžinai laimingi būtų! Štai gyvenimo prasmė!
Tai kodėl mano brolių yra tokių vėjavaikiškų? Kodėl Antanėlis
Valakbūdy atlaiduose vakar taip gėrė?.. Kodėl tada
mano gyvenime tiek klaidų, noro gyventi sau?..
Jau buvo sutemę. Po ilgo lietaus pagaliau dangus giedras
ir debesų kalnagūbriai kažkur toli, dangaus krašte. Kokia
džiugi mintis atėjo bevaikštant šventoriuje! - Jei man
taip gaila tos mirštančios mergaitės, tai kaip labai jos gaila
Tau, Šv. Mergele!.." (1960 08 08, mėn. rekolekcijos).
122
29-asis gimtadienis. Kaunas,
1958 05 10. (Iš asmeninio archyvo)