Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

lai, o aš kremtuosi, tarsi pats visa tvarkyčiau, tarsi nuo manęs
visa priklausytų... O Šv. Mergele! Kokia mano meilė, jei
tik tiek pasitikėjimo?! Tu visada esi nemylima meilė... Tebūna
tai mano silpnumo neužmirštamas priminimas... Juk
kai toji kančia praėjo, pamaniau: gerai, kad ji buvo. Tai kas,
kad aš nežinau, kaip bus, bet Tu žinai. Juk Tavo meilė tvarko.
Man gėda prieš Tave. Aš net pasitikėti nepajėgiu be
Motinos. Koks silpnutis kūdikis esu..." (1960 06 02, mėn.
rekolekcijos).
„Vakaras, jau laikas gulti. Užvožiau knygą, ir staiga gimusi
mintis verčia imti plunksną. - Ar gali būti taip, kad
mano pašaukimas būtų toks: meilės jėgą, kuri daugelį nuvedė
į kūnų vienybę ir didžias nuodėmes, pritaikyti kūrybai,
Viešpaties garbei, šventumo siekimui? Ar tai galima?
Ar meilė yra tik koks materialus (aistra), ar koks dvasingas
dalykas (nuo persisotinimo aistra meilė juk žūva)? Ar tikriausiai
bus abiejų junginys?.." (1960 06 08).
„Pabeldė.
- Prašom!
Įėjo dekanas su alga.
- Prašau sėsti.
Dekanas atsisėdo ant sofos, aš ant kėdės gale sofos šonu
į jį. Paprašiau:
- Dekane, būkit geras, paskolinkit 11 tūkstančių.
-Ne.
- Grąžinti pradėčiau po 6-8 mėnesių...
- Valdytojas skirdamas įspėjo: „Tik neskolinkit pinigų,
nes jis neatiduoda". Tą patį pakartojo neseniai. Visi kunigai
šneka: tam tiek skolingas, ano irgi prašė... Sako, jis visiems
kursiniams skolingas, o kamšo visoms boboms - tik pačiam
šuniui neskolingas. Iš kokios moters skolindamas 5 tūkstančius,
kai grėsė kalėjimas, pasakęs: „Tai kas čia baisaus?.."
Kurijoj spėja, kad Kaune statosi namą... priklauso slaptai
8*
115