Juozas Zdebskis: Kunigas tarp gėlių

„meilė" mašinoms irgi turbūt amžina. Kada gi aš nesvajojau
apie kokią nors mašiną ar bent jau motociklą?!" (1960 0217).
„Ar meilė gamtai - žiedams, vandenynams, debesims -
viskam, nuo ko negali akių atitraukti, - neatstoja meilės ilgesio
žmogui, ypač kitos lyties? Kaip džiugu, kad ir aš daug
ką myliu! Juk nepaprastai myliu gamtos grožį. Gal tik nevadinu
to meile.
Šias mintis sukėlė P. Lipperto „Žmogus Jobas kalba su
Dievu": „Tu ir šviesą, ir žaibą sukūrei".
Ak, Dieve, koks baisus ir didingas Tu esi jūros audroj -
tada Palangoje ant Baltijos kranto - ir koks švelnus Tu žiedely
ir mergaitės širdy! Taip... ir mergelių meilėje Tu esi..."
(1960 02 27).
„Meilė privalo turėti turinį. Toks turinys yra šeima plius
kultūrinis vienas kito ugdymas. Ar gali būti meilė, kurios
turinys - kultūrinis vienas kito ugdymas plius (šeimos vietoje)
auka - atgaila už kitus, kas lygu skaistumo įžadui, jo
tikslams (turima minty tikintieji)?" (1960 02 29).
„Ak, Dieve, Tu žinai, kiek buvo momentų mano gyvenime,
kai šaukiau Tave visa savo būtybe kaip paklydęs miške,
kad atsilieptų išgelbėtojo balsas, - šaukiau, kai Tu, Tėve, delsdavai
pasakyti savo Valią. Tu prisimeni, Šv. Mergele, kai Tau
kalbėdavau skausmo iškankintas, niekaip nesuprasdamas
Viešpaties planų, o gal ir savo paklydimo: „Padėk suprasti ir
įvykdyti Jo Valią!" - Taip buvo seminarijoje (pašaukimas),
taip buvo prieš keletą metų (draugas ir jo reikalai*), taip buvo
Įguloje (ji)... Argi ne visada Tu man nušvisdavai, atsiliepdavai
nuostabiu ryškumu, ypač seminarijoje?..
Ir dabar esu kankinamas klaustuko. - Ką reiškia jų meilė
man? Tokia nuostabi, tokia nevienoda? Ar Mokytojas nori,
kad aš čia daug ką suprasčiau ir kitiems pasakyčiau, ar per
* Dienoraščių rankraštyje (čia ir kitur) - inicialai ar vardai.
109