BOTANICA LITHUANICA 2003, Suppl. 5: 25–46 - Botanikos institutas

26MEDÞIAGA IR METODAINuoseklûs Vieðvilës rezervato samanø floros tyrimai autorës atlikti 1999–2000 m.,vëliau papildyti. Medþiaga rinkta ávairiuose rezervato biotopuose. Surinkti samanø pavyzdþiaisaugomi Botanikos instituto herbariume (BILAS) ir Vieðvilës valstybinio rezervatoherbariume. Sudarant bendrà sàraðà panaudoti ir ankstesni duomenys apie rezervato samanøflorà (GRIGAITË, JUKONIENË, 1997; GRINEVIÈIENË, KALINAUSKAITË, 1997; NAUJALIS ir kt., 1995;KALINAUSKAITË, NAUJALIS, 1997), taip pat A. Uselienës atliktø tyrimø duomenys. Á sàraðà átrauktostiktai tø rûðiø samanos, kuriø buvimà tirtoje teritorijoje patvirtina herbariumo rinkiniaiarba literatûros duomenys su konkreèiø radimvieèiø nuorodomis.Samanø pavadinimai pateikti remiantis L. SÖDERSTRÖM et al. (2002) ir I. JUKONIENË(2003) sàvadais.TYRIMØ TERITORIJAVieðvilës valstybinio rezervato plotas apima 3216 ha. Rezervatas yra Karðuvos þemumoje,susidariusioje traukiantis ledynui, kai teritorija buvo apsemta seklaus prieledyniniobaseino vandenø ir apneðta senovinës Nemuno deltos nuosëdomis, smëliais. Vëliau smëliaibuvo vietomis supustyti á kopas, kurios iðkyla rezervato pakraðèiuose, o lëkðti duburiaipradëjo pelkëti. Pelkës uþima apie 60 % rezervato teritorijos. Beveik pusë visø pelkiø yraaukðtapelkës. Didþiausias pelkiø masyvas Artoji, dar vadinama Didþiàja Plyne (ðiais vardaisvadinamos ir atskiros pelkës dalys), yra 1072 ha ploto. Ðá pelkiø masyvà sudaro ir aukðtapelkë,ir nemaþi tarpiniø pelkiø bei þemapelkiø plotai. Rytinëje rezervato dalyje susidariusi Glièiopelkë su didþiausiu rezervate (19 ha) Glièio eþeru. Artosios ðiaurëje telkðo 4 ha Buveinioeþerëlis. Ið jo iðteka Vieðvilës upelis, kuris rezervatu teka apie 15 km. Aukðtupyje Vieðvilësupelis pelkinis, be slënio, vidurupyje Vieðvilë kerta smëlio gûbrius, kartais tiesiog atsiremiaá staèiaðlaites kopas. Þemupyje upelis maitinamas ðaltiniø (RAÐÈIUS, 1997).Miðkai uþima 2128 ha rezervato teritorijos. Nemaþà jø dalá sudaro pelkiniai miðkai(puðynai, juodalksnynai, eglynai). Ant mineralinio grunto ásikûræ miðkai supa pelkiniuspuðynus arba ásiterpia tarp jø; vyrauja puðynai, eglynai, drëgnesnëse vietose auga plaèialapiømiðkai. Vidutinis medynø amþius – 64 metai (LEBEDYS ir kt., 2003).BENDROJI VIEÐVILËS REZERVATO SAMANØ FLOROS CHARAKTERISTIKAApibendrinus tyrimø ir literatûros duomenis, Vieðvilës rezervate ðiuo metu nustatyta208 samanø (57 kerpsamaniø ir 151 lapsamaniø) rûðys. Tai 47 % visø Lietuvoje aptinkamøsamanø rûðiø (SÖDERSTROM et al., 2002; JUKONIENË, 2003).Nesant herbariumo pavyzdþiø ir literatûroje tiksliai nurodytø radimvieèiø (GRIGAITË,JUKONIENË, 1997; GRINEVIÈIENË, KALINAUSKAITË, 1997), á rezervato samanø sàraðà neátrauktosðios rûðys: Bryum turbinatum, Lophozia rutheana, Pallaviccinia lyellii ir Scapania undulata.Sàraðe kaip atskiros rûðys nepateikiamos Lophocolea cuspidata, Chiloscyphus fragilis.Vieðvilës rezervate vyraujanèios pelkës ir pelkiniai miðkai nulëmë ir floros struktûràbei ekologines ypatybes. Rezervate aptinkama net 21 rûðies kiminø. Gausu ir kitø pelkëse beimiðkuose iðplitusiø samanø: Dicranum (8), Plagiomnium (7), Brachythecium (7), Plagiothecium(7), Polytrichum (6). Ið kerpsamaniø gausiausios Cephalozia (6) ir Calypogeia (5)gentys.