06.05.2013 Views

mariam didebuliZe yincvisis wm. nikolozis taZris moxatuloba ...

mariam didebuliZe yincvisis wm. nikolozis taZris moxatuloba ...

mariam didebuliZe yincvisis wm. nikolozis taZris moxatuloba ...

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

<strong>mariam</strong> <strong>didebuliZe</strong><br />

g. CubinaSvilis saxelobis qarTuli xelovnebis<br />

istoriisa da ZeglTa dacvis kvlevis<br />

erovnuli centri<br />

<strong>yincvisis</strong> <strong>wm</strong>. <strong>nikolozis</strong> <strong>taZris</strong><br />

<strong>moxatuloba</strong> Tanadrouli<br />

bizantiuri mxatvrobis<br />

konteqstSi<br />

Sua saukuneebis qarTuli xelovnebis mimarTeba<br />

bizantiurTan didi xnis manZilze<br />

sakmaod erTmniSvnelovnad ganisazRvreboda<br />

– igi ganixileboda rogorc misi provinciuli,<br />

magram ganuyofeli nawili. mxolod<br />

g. CubinaSvilisa da misi mimdevrebis fuZemdebluri<br />

naSromebis Semdeg qarTul xelovnebas,<br />

metadre ki xuroTmoZRvrebas mieCina<br />

jerovani adgili, aRiarebul iqna misi TviTmyofadi,<br />

damoukidebeli SemoqmedebiTi<br />

saxe da ganviTarebis miseuli gza. saxviTi<br />

xelovnebis sxva dargebis ganviTarebaSi es<br />

TviTmyofadoba aseve uciloblad aRiarebuli<br />

ar aris da jerac sakmaod xSirad Sua<br />

saukuneebis qarTuli mxatvrobis nawarmoebebi<br />

`bizantiuri mxatvrobis~ nimuSebad ganixileba<br />

da mas aris xolme mikuTvnebuli.<br />

mxatvrobis SemTxvevaSi msgavseba da siaxlove<br />

(rogorc stilis, aseve ikonografiis<br />

TvalsazrisiT) marTlac gacilebiT metia,<br />

vidre xuroTmoZRvrebaSi 1 , magram qarTuli<br />

ferwera mainc sxva, damoukidebeli mxatvruli<br />

movlenaa, rac dabejiTebiT daasabu-<br />

Tes qarTvelma mkvlevarebma 2 .<br />

1 V. Djurić, La peinture murale byzamtine: XII e et XIII e siècles,<br />

XV Congreses internationale d’etudes byzantines, Athens,<br />

1976, Rapports and co-rapports, III, Athens, 1979, gv. 159-<br />

247; Е. Привалова, Некоторые особенности грузинских<br />

росписей рубежа XII-XIII веков, qarTuli xelovneba,<br />

seria A, 10, Tb., 1991, gv. 151<br />

2 Н. Аладашвили, Г. Алибегашвили, А. Вольская,<br />

miuxedavad amisa, dResac Sua saukuneebis<br />

mxatvrobis nimuSebs advilad aerTianeben<br />

`bizantiuri mxatvrobis~ cnebiT da amas<br />

imiT xsnian, rom es aris zogadi termini Sua<br />

saukuneebis marTlmadidebluri an, ufro<br />

farTod, aRmosavleTqristianuli mxatvrobis<br />

aRsaniSnavad 3 .<br />

TumcaRa bizantia sruliad konkretuli<br />

saxelmwifo iyo, konkretuli istoriiT,<br />

teritoriiT, sazRvrebiT da a. S. 4 amitom<br />

sxva qveynis (am SemTxvevaSi, saqarTvelos)<br />

xelovnebis nawarmoebs `bizantiurad~ rom<br />

ganvsazRvravT, TiTqos vgulixmobT, rom es<br />

nawarmoebi uSualod bizantieli ostatis<br />

Росписи художника Тевдоре в Верхней Сванетии. Тб.,<br />

1966; Г. Алибегашвили, Светский портрет в грузинской<br />

средневековой монументальной живописи, Тб., 1979;<br />

Ш. Амиранашвили, История Грузинского искусства,<br />

М., 1963; Т. Вирсаладзе, Фрескавая роспись художника<br />

Микаела Маглакели в Мацхвариши, Ars Georgica, 4, Tb.,<br />

1963, gv. 169-233; Т. Вирсаладзе, Фрагменты фресковой<br />

росписи главного Гелатского храма, Ars Georgica, 5,<br />

Tb., 1959, gv. 163-204; Т. Вирсаладзе, Основные этапы<br />

развития грузинской монументальной живописи, II<br />

Международный симпозиум по грузинскому искусству,<br />

Тб., 1977; Т. . Вирсаладзе, Избранные Труды, Тб., 2007;<br />

А. Вольская, Росписи средневековых трапезных Грузии,<br />

Тб., 1974; И. Лордкипанидзе, Роспись в Цаленджиха, Тб.,<br />

1992; Е. Привалова, Некоторые особенности грузинских<br />

росписей рубежа XII-XIII веков, qarTuli xelovneba,<br />

seria A, 10, Tb., 1991, gv. 143 –158; Е. Л. Привалова,<br />

Роспись Тимотесубани, Тб., 1980<br />

3 xelovnebis istoriaSi, iseve rogorc humanitaruli<br />

mecnierebis sxva dargebSi, pirobiTi terminebis<br />

gamoyeneba miRebuli da Cveulebrivi ram<br />

aris, magram zogjer, amgvari terminebi garkveul<br />

azrobriv da arsebiT areulobas da gaugebrobas,<br />

xSirad ki mcdar daskvnebs iwvevs. marTlac, roca<br />

XII-XIII ss-Si TiTqmis mTels evropaSi gavrcelebul<br />

xuroTmoZRvrebis mxatvrul stils `goTuri stilis~<br />

terminiT aRniSnaven, es, rafaelis mier mogonili,<br />

sruliad pirobiTi dasaxeleba raimenair<br />

uxerxulobas ar qmnis, vTqvaT inglisuri goTikis<br />

gamijvnisaTvis frangulisgan an germanulisgan.<br />

magram am stilisTvis `franguli~ rom daerqvaT,<br />

raxan mas mainc safrangeTSi Caeyara safuZveli,<br />

vgoneb es bevr gaugebrobas (da, albaT, wyenasa da<br />

protestebsac) gamoiwvevda.<br />

4 Tumca es saxelwodeba mxolod XVI s-Si Cndeba<br />

da gareSenica da TviT `bizantielni~ Tavis Tavs<br />

romeebs uwodebdnen, saxelmwifos ki romis imperias.<br />

`ar arsebobs iseTi movlena rogorc bizantiuri<br />

imperia, es mxolod mosaxerxebeli `iarliyia~.<br />

ix. C. Mango, Byzantium, The Empire of the New<br />

Rome, London, 1998, gv. 1.<br />

69


70<br />

<strong>mariam</strong> <strong>didebuliZe</strong><br />

Sesrulebulia, amiT ki erTgvarad vakninebT<br />

am qveynis, am eris SemoqmedebiT potencials<br />

da mis wvlils msoflio xelovnebis<br />

saganZurSi.<br />

ufro metic, TviT bizantiuri saxelmwifos<br />

SigniT mxatvruli enis TvalsazrisiT<br />

imdenad gansxvavebuli mxatvruli movlenebi<br />

arsebobda (mag., konstantinopoluri da<br />

kapadokiuri mxatvrobis skolebi 5 ), rom mis<br />

mimarTac, rogorc erTiani saxis da erTiani<br />

ganviTarebis mqone homogenur mxatvrul<br />

fenomenze, romelic erTi terminiT SeiZleba<br />

ganisazRvros, saubari Znelia. miTumetes<br />

rTulia es bizantiis sazRvrebs gareT arsebuli<br />

qveynebis SemTxvevaSi.<br />

ra Tqma unda, bizantiis, da, kerZod,<br />

konstantinopolis roli ferweris rogorc<br />

mxatvruli enis, aseve ikonografiis<br />

formirebaSi, uaRresad didi iyo da igi yovelTvis<br />

nimuSisa da avtoritetis Rirsebas<br />

inarCuneba 6 .<br />

garda amisa, mxedvelobaSi misaRebia<br />

isic, rom TiTqmis ar arsebobs sruliad `Caketili~<br />

kulturebi (rogorc, mag., iaponia<br />

XVII-XVIII ss-Si) da rom sxvadasxva qveynebis,<br />

erebisa Tu xalxebis xelovnebebi aqtiurad<br />

urTierTqmedeben, maSinac ki, roca es qveynebi<br />

politikurad mtrul damokidebulebaSi<br />

imyofebian. qarTuli kultura amgvari<br />

`gaxsnilobis~ mSvenier magaliTs iZleva<br />

mTeli Tavisi mravalsaukunovani istoriis<br />

manZilze, Tanac, miuxedavad amisa, mas arasdros<br />

daukargavs Tavisi individualuri saxe,<br />

rac SemoqmedebiTi potencialis did Zalas<br />

gulisxmobs. `erovnuli gansxvavebebi, Taviseburebani~<br />

(araviTar SemTxvevaSi, upiratesobani)<br />

konkretuli formebis saxes ar<br />

Rebulobs, magram saxviTi xelovnebis bunebidan<br />

gamomdinare, swored formis gadawyveta-gaazrebis<br />

Tavisebur princips gulisxmobs.<br />

Tu es principebi sakmaod ucvlelia<br />

5 A. J. Wharton, Art of Empire, Painting and Architecture<br />

of Byzantine Periphery, The Pennsylvania State University,<br />

1988, gv. 1-3.<br />

6 V. Djurić, “ La peinture murale byzamtine: XII e et XIII e siècles~,<br />

XV Congreses internationale d’etudes byzantines, 194.<br />

drois did manZilze da eris istoriis sxvadasxva<br />

etapze, maSin, SeiZleba vilaparakoT<br />

erovnul Taviseburebaze. `...raimsis XIII s-is<br />

qandakebebs, n. pusenis suraTebsa da J. brakis<br />

tiloebs, yvelas `franguli~, iolad aRqmadi<br />

logikuroba da sikoxtave amCneviaT,<br />

xolo, davuSvaT, XIII saukunisave naumburgis<br />

reliefebs, hans holbain-umcrosis portretebsa<br />

da XX saukunis dasawyisis eqspresionistTa<br />

namuSevrebSi ukiduresobisadmi<br />

erTi da igive `germanuli~ miswrafeba cnaurdeba<br />

– dramatizmSi iqneba, zedmiwevniTobaindividualizebaSi<br />

Tu Sinagan-mSvinvieris<br />

gaSiSvlebaSi~ 7 . rogorc individualuri,<br />

ase ve erovnuli da, sxvaTa Soris, epoqaluri<br />

stilis niSnebi ufro metad vlindeba mxatvruli<br />

nawarmoebis im elementebSi, romelTa<br />

xasiaTi garkveulad aracnobierTan aris dakavSirebuli,<br />

romelTa Sesruleba spontanurad,<br />

intuiciurad xdeba da TiTqos gonebas<br />

arc ukavSiredeba. Sesadareblad SeiZleba<br />

adamianis xelwera gamogvadges, romelic,<br />

maSinac, roca adamiani cdilobs mis Secvlas,<br />

mainc avlens mxolod misTvis damaxasiaTebel<br />

raRac niSnebs. saxviT xelovnebaSi,<br />

`aracnobier~ doneze arsebuli niSnebi iseTi<br />

saxviTi saSualebebis xasiaTSi vlindeba, rogoricaa<br />

nawarmoebis kompoziciuri agebis<br />

struqtura, xazi, koloriti, sivrcis ageba,<br />

ritmi, proporcia da sxv. rodesac garkveuli<br />

maxasiaTebeli met-naklebad mudmivad<br />

iCens Tavs ama Tu im eris (an ufro farTod,<br />

kulturuli wris) xelovnebaSi mravali saukunis<br />

ganmavlobaSi da ewinaaRmdegeba cvlilebebs,<br />

maSin is SeiZleba miviCnioT erovnuli<br />

formaTgancdis niSnad 8 .<br />

garda amisa, Sua saukuneebis ostatebs<br />

(sxvaTa Soris, saerTod yvela WeSmarit Semoqmeds)<br />

sulac ar ainteresebdaT, qarTul<br />

mxatvrobas qmnidnen Tu berZnuls. es namdvilad<br />

ar iyo gacnobierebuli Semoqmedebi-<br />

7 d. TumaniSvili, erovnulobis Sesaxeb xelovnebaSi,<br />

werilebi, narkvevebi, Tb., 2000, gv. 289.<br />

8 Г. Вельфлин, Основные понятия истории искусств.<br />

Проблема эволюции стиля в новом искусстве, Москва-<br />

Ленинград, 1930, gv. 9.


Ti amocana (da arc rodis yofila msoflio<br />

xelovnebis istoriis manZilze). magram<br />

ama Tu im geografiul-istoriul-kulturul<br />

wreSi, konkretuli, mravalsaukunovan<br />

mxatvrul tradiciebze dafuZnebuli<br />

nawarmoebi yovelTvis atarebs yvela am faqtoris<br />

zemoqmedebis niSnebs, rac, sxvaTa Soris,<br />

aris kidevac safuZveli e. w. `erovnul<br />

mxatvrul skolebze~ saubrisas – gavixsenoT<br />

Tundac italiuri da germanuli renesansis<br />

sayovelTaod aRiarebuli gansxvaveba<br />

`Схемы видения видоизменяются в зависимости<br />

от национальности. Существуют итальянский<br />

и немецкий способы представления, которые<br />

остаются одинаковыми в течении веков. Разумеется,<br />

это не постоянные величины в математическом<br />

смысле, но установление национального типа<br />

фантазии является необходимой вспомогательной<br />

конструкцией для историка~ 9 .<br />

bolo dros CvenSi gaismis mosazreba,<br />

rom qristianul xelovnebas ar gaCnia `erovnuloba~,<br />

rom ar arsebobs `qarTuli~ qristianuli<br />

xuroTmoZRvreba, aramed mxolod<br />

bizantiuri da misi myofoba saqarTveloSi<br />

da a. S. 10 rac principulad arasworia 11 .<br />

9 Г. Вельфлин, Основные понятия истории искусств.<br />

Проблема эволюции стиля в новом искусстве, Москва-<br />

Ленинград, 1930, gv. 279.<br />

10 z. kiknaZe, vin aris pavle, vin aris apolo?,<br />

`literaturuli saqarTvelo~, 1996, 14-21 ivnisi,<br />

gv. 4.<br />

cota xnis win saqarTveloSi gamovida berZnul<br />

saeklesio sagalobelTa kaseta, romlis<br />

ydaze gamosaxulia mcxeTis <strong>wm</strong>. jvris taZari,<br />

miTiTebulia misi agebis TariRi da xazgasmulad<br />

ganmartebulia, rom es aris `bizantiuri (sic!)<br />

xuroTmoZRvrebis nawarmoebi~. am ganmartebis<br />

`konceptualuri~ azri sruliad naTelia da<br />

exmianeba zemomoyvanil pozicias. Tumca misi<br />

momxreebi, etyoba, ver xvdebian, rom nawarmoebi<br />

erTi erovnuli konteqstidan ubralod sxva<br />

erovnul konteqstSi gadaaqvT da ara zeerovnulSi.<br />

11 Sua saukuneebis qarTuli xelovnebis specifika<br />

da Taviseburebani bizantiisa Tu sxva qristianuli<br />

qveynebis xelovnebasTan mimarTebaSi<br />

qarTvel mecnierTa TiTqmis uklebliv yvela<br />

gamokvlevaSi aris ganxiluli, zogierTi samecniero<br />

naSromi ki uSualod am sakiTxs exeba. davasaxelebT<br />

mxolod ramdenimes: Г. Чубинашвили, К<br />

вопросу о национальной форме в архитектуре прощлого,<br />

<strong>mariam</strong> <strong>didebuliZe</strong><br />

erovnuli aspeqtebis kvleva, zogjer<br />

garkveuli tabuebis, xSirad ki cnebebisa da<br />

terminebis daudgenlobis da bundovanebis<br />

gamo sakmao siZneleebTan aris dakavSirebuli.<br />

mag., ras niSnavs `bizantiuri xelovneba~?<br />

am gansazRvrebis misadagebiT iseTi<br />

gansxvavebuli mxatvruli movlenebisadmi,<br />

rogoricaa, mag., konstantinopolis aia sofia<br />

da misi mozaikebi, kalaT-semanis taZari<br />

siriaSi, mcxeTis <strong>wm</strong>. jvris taZari, el nazaris<br />

kedlis ferwera kapadokiaSi, Zveli<br />

ladogis <strong>moxatuloba</strong> ruseTSi, oSkis taZari<br />

taoSi, vladimiris miZinebis taZari da<br />

mxatvroba ruseTSi, bauitis freskebi egvipteSi,<br />

da sxv., am movlenebis xelovnur, `ZaldatanebiT~<br />

unificirebas vaxdenT.<br />

`bizantiuri xelovnebis~ raobasa da mis<br />

droiT-geografiul arealze axlac bevrs<br />

kamaToben, Tumca umetesoba mainc am terminiT<br />

konstantinopolisa da masTan mWidrod<br />

dakavSirebuli mxatvruli centrebis<br />

xelovnebas gansazRvravs 12 , Tanac mkafiod<br />

Вопросы истории искусства, т. 1, Тб., 1970, gv. 289-302;<br />

В. Беридзе, Некоторые аспекты грузинской купольной<br />

архитектуры, Тб., 1976; R. Mepisaschvili, “Uber einige<br />

kompositionalle Besondeheiten von Kreuzkuppelkirchen Georgiens<br />

des XI Jahrhuderts. L’Arte georgiene dal IX- al XIV<br />

seclo. Atti del Terzo Simposio internationale sull’arte georgiana,<br />

vol. I, Galatina, 1986; Г. Алибегашвили, Византия,<br />

Христианский Восток и формирование художественных<br />

традиций в миниатюрной живописи Грузии и Армении,<br />

II международный симпозиум по армянскому искусству,<br />

Ереван, 1978;Е. Привалова, Некоторые особенности<br />

грузинских росписей рубежа XII-XIII веков, qarTuli<br />

xelovneba, seria A, 10, Tb., 1991, gv. 143 –158;<br />

Н. Аладашвили, Монументальная скульптура Грузии<br />

(фигурные рельефы V-XI веков), М., 1977; Л. Хускивадзе,<br />

Грузинские эмали, Тб. 1981; k. maCabeli, saqarTvelo<br />

da bizantiuri samyaro (saxelovnebaTmcodneo<br />

aspeqti), S. amiranaSvilis sax. saqarTvelos saxelmwifo<br />

xelovnebis muzeumis narkvevebi, VI,<br />

Tb., 2000, gv. 154-163; d. TumaniSvili, Sua saukuneebis<br />

qarTuli xuroTmoZRvrebis erovnuli er-<br />

Tianobis Sesaxeb, werilebi, narkvevebi, Tb., 2001;<br />

d. TumaniSvili, qarTuli <strong>taZris</strong> gare saxis erTi<br />

Taviseburebis gamo, iqve, gv. 82-90; D. Khoshtaria,<br />

Byzantine Masonry Technique and Georgian Architecture,<br />

XX e Congrès international des Études byzantines. Prè-actes,<br />

vol. III: communications libres, Paris, 2001; m. <strong>didebuliZe</strong>,<br />

erovnuli formis sakiTxi qristianul xelovnebaSi,<br />

saqarTvelos siZveleni, #7-8, 2005,<br />

gv. 211-238 da mravali sxva.<br />

12 R. Cormack, Byzantine Art, Oxford, 2000, gv. 2-5<br />

71


72<br />

<strong>mariam</strong> <strong>didebuliZe</strong><br />

gamokveTili aqsiologiuri SeferilobiT:<br />

rac maRali donisaa _ dedaqalaquria, dabali<br />

mxatvruli donisa ki – provinciuli 13 .<br />

v. juriCi Tvlis, rom bizantiuri xelovneba<br />

aris konstantinopolis sapatriarqos<br />

gavlenis sferoSo myofi yvela<br />

arealis xelovneba da rom igi erTiandeba<br />

ufro stiluri niSniT, vidre ikonografiuliT<br />

– `bizantiuri xelovneba aris stili<br />

an gamosaxvis forma~ 14 , daaxloebiT aseTive<br />

gansazRvrebas aZlevs l. Safrani: `marTlmadidebluri<br />

r<strong>wm</strong>eniT da saidumloebiT miRebuli<br />

erToba ganisazRvreba rogorc bizantiuri,<br />

da es erToba igrZnoboda iqac, sadac<br />

amis istoriuli winapirobebi da tradicia<br />

ar iyo, mag., ruseTSi~ 15 ; v. lazarevis azriT,<br />

cnebam `bizantiuri xelovneba~ imdenad far-<br />

To interpretacia miiRo, rom yovelgvari<br />

konkretuli Sinaarsi dakarga. igi ganasxvavebs<br />

bizantias mkacri gagebiT, qristianul<br />

aRmosavleTs, romanul dasavleTsa da<br />

calkeul erovnul skolebs 16 . Tumca <strong>wm</strong>inda<br />

bizantiurs, aRmosavleT-qristianulsa da<br />

`calkeul erovnul skolebs~ Tavis fundamentur<br />

naSromSi mainc erTi saTauris qveS<br />

aerTianebs –`История Византийской Живописи~.<br />

a. grabari miiCnevs, rom bizantiuri xelovnebis<br />

Seqmnis centri konstantino polia,<br />

saidanac igi vrceldeba sxva qveynebSi da mibaZvis<br />

sagani xdeba, maSin roca dasavleTevropuli<br />

xelovnebis SeqmnaSi yvela erovnuli<br />

skola Tanabrad monawileobda 17 . o. demusi<br />

saubrobs `permamnetul renesansebze~ bizantiur<br />

xelov ne baSi, rac, TavisTavad, konstantinopolis<br />

prioritets gulisxmobs 18 .<br />

13 A. J. Wharton, Art of Empire, Painting and Architecture<br />

of Byzantine Periphery, The Pennsylvania State University,<br />

1988, gv. 1.<br />

14 V. Djurić, “ La peinture murale byzantine: XII e et XIII e<br />

siècles~, XV Congreses internationale d’etudes Byzantines,<br />

Atens, 1979, gv. 160-161.<br />

15 L. Safran, Heaven on Earth. Art and Church in Byzantium,<br />

Pennsylvania, 1998, gv. 2-3.<br />

16 В. Н. Лазарев, История Византийской живописи, М.,<br />

1986, gv. 7.<br />

17 A Grabar, Bizantium. Byzantine art in the middle ages,<br />

London, 1966, gv. 26.<br />

18 O. Demus, Byzantine Art and the West, New York University<br />

a. epSteini ki, piriqiT, Tvlis, rom bizantiuri<br />

xelovneba aris ara konstantinopolis,<br />

aramed mTlianad imperiis xelovneba 19 .<br />

am mxriv sagulisxmoa im naSromebis sa-<br />

Taurebi, romlebic bizantiur xelovnebas<br />

eZRvneba: d. Talbot raisi Tavis wigns arqmevs<br />

`Art of the Byzantine Era~ 20 _`bizantiuri<br />

epoqis xelovneba~, T. meTiuzi _ `The Art of<br />

Byzantium~ 21 – `bizantiis xelovneba~, r. kormaki<br />

ki _ `Byzantine Art~ 22 – `bizantiuri xelovneba~.<br />

midgomaTa da amosaval wertilTa<br />

Soris gansxvaveba naTlad igrZnoba. interpretaciaTa<br />

variaciebis rigi SeiZleba usasrulod<br />

gavagrZeloT, Tumca konstantinopoluris<br />

da bizantiuris gaigivebis tendencia<br />

umetesad mainc naTlad gamoikveTeba.<br />

marTlac, r. kormaki Tavis naSromSi Tavs<br />

uyris am mosazrebebs, gamokveTs ZiriTad<br />

tendenciebs da sabolood mainc askvnis, rom<br />

bizantiuri xelovneba aris konstantinopolis<br />

xelovneba 330-1453 wlebs Soris 23 .<br />

ismis kiTxva, ramdenad `bizantiuria~<br />

<strong>yincvisis</strong> <strong>moxatuloba</strong> da ramdenad sinqronulia<br />

bizantiurisa da qarTuli mxatvrobis<br />

ganviTareba da stiluri etapebi?<br />

v. lazarevi varZias da Tamaris epoqis<br />

sxva Zeglebs faqtiurad `bizantiur nawarmoebebad~<br />

miiCnevs, rodesac acxadebs<br />

rom: `Вардзия открывает круг византийских<br />

памятников….~ 24 , Tumca TviTve aRniSnavs<br />

xazobriv-grafikul sawyiss, rogorc qar-<br />

Tuli mxatvrobisaTvis damaxasiaTebel specifikur<br />

niSans 25 . garda amisa, CvenTvis saintereso<br />

periodSi erovnuli skolebis mniSvnelobis<br />

gazrdasac miuTiTebs `Открытия<br />

Press, 1970, gv. 3.<br />

19 A. J. Wharton Epstein, Art of Empire, Painting and<br />

Architecture of Byzantine Periphery, The Pennsylvania State<br />

University, 1988 , gv. 164.<br />

20 D. Talbot Rice, Art of the Byzantine Era, London, 1963.<br />

21 Th. F. Mathews, The Art of Byzantium, London, 1998.<br />

22 R. Cormack, Byzantine Art, Oxford, 2000.<br />

23 R. Cormack, Byzantine Art, Oxford, 2000, gv. 3.<br />

24 В. Лазарев, История византийской живописи, М., 1986,<br />

gv. 183-184.<br />

25 В. Лазарев, История византийской живописи, М., 1986,<br />

gv. 249.


последних десятилетии... ... наглядно показали, что<br />

рядом с константинопольской школой существовали<br />

и местные провинциальные школы, а главное –<br />

многочисленные национальные школы, каждая из<br />

которых обладала своим собственным лицом. В<br />

настоящее время уже невозможна такая постановка<br />

вопроса, при которой искусство Древней Руси,<br />

Сербии и Болгарии подводятся под рубрику “l’art<br />

byzantin chez les slaves~, а все византинизирующее<br />

искусство Италии приравнивается к “L’art Byzantin<br />

en Italie~ 26 .<br />

amasve wers v. juriCic Tavis cnobil<br />

statiaSi 27 . aq wamoiWreba sakiTxi terminisa<br />

`provinciuli~, romelic aqtiurad<br />

gamoiyeneba, roca laparakia ara-konstantinopolur<br />

mxatvrobebze (mag., o. demusi<br />

gelaTis mozaikas gansazRvravs rogorc<br />

provinciuls) 28 .<br />

meore mxriv, v. lazarevi Tvlis, rom <strong>yincvisis</strong><br />

mxatvroba yvelaze Zlierad aris bi-<br />

26 В. Лазарев, Константинополь и национальные школы в<br />

свете новых открытий, Византийская живопись, М., 1971,<br />

gv. 137-146.<br />

27 V. Djurić, “ La peinture murale byzantine: XII e et XIII e<br />

siècles~, XV Congreses internationale d’etudes Byzantines,<br />

gv. 160-161.<br />

28 O. Demus, The Mosaics of Norman Sicily, London, 1949,<br />

gv. 391. es termini calke ganxilvis sagani unda<br />

gaxdes. <strong>wm</strong>inda geografiul-administraciul-politikuri<br />

TvalsazriT igi marTebulia, magram<br />

xelovnebaTmcodneobaSi am termins, rogorc<br />

wesi, aqsiologiuri gagebiT xmaroben, anu rogorc<br />

`damcrobils~ konstantinopoluris mimarT.<br />

ufro konkretulad, ki igulisxmeba iseTi<br />

mxatvruli ena, romelic, martivad rom vTqvaT,<br />

konstantinopoluri nimuSebis `klasicisturelinisturi~<br />

xasiaTisagan gansxvavebul, ufro<br />

sibrtyovan da xazobriv sawyisebs efuZneba. zogadad,<br />

provinciulis cneba marTlac atarebs Tavis<br />

TavSi erTgvar kninobiT elfers da, martivad rom<br />

vTqvaT, gulisxmobs, rom viRac an raRac cdilobs<br />

iyos iseTi, rogorc ar aris Tavisi bunebiT da genezisiT,<br />

anu gulisxmobs warumatebeli ara-organuli<br />

mibaZvis mcdelobas. amis kargi magaliTia<br />

kapadokiis didi, svetebiani eklesiebis mxatvrobebi,<br />

sadac ostatebi uars amboben gamomsaxvelobis<br />

maTTvis organul formebze (xazobrioba da<br />

sibrtyovaneba) da cdiloben gaimeoron konstantinopoluri<br />

nimuSebi, rac Zalian aramxatvrul<br />

Sedegs iZleva. yincvissa, da saerTod Tamaris<br />

epoqis mowinave ZeglebSi amgvari araorganuli<br />

mibaZvis raime niSani ar Cans.<br />

<strong>mariam</strong> <strong>didebuliZe</strong><br />

zantiuri gavlenis qveS 29 . g. babiCi da t. velmansic<br />

Tvlian, rom Tamaris epoqaSi Zalian<br />

Zlierdeba bizantiuris gavlena qarTul<br />

ferweraze 30 . v. juriCic amasve gulisxmobs,<br />

roca amtkicebs, rom komnenosTa epoqaSi<br />

`stiluri universaloba~ gaZlierda da rom<br />

erovnulma skolebma dakarges TviTmyofadoba<br />

31 . imave azrisaa e. bakalovac 32 .<br />

<strong>yincvisis</strong> <strong>moxatuloba</strong> ki sxva rames<br />

gvaCvenebs – sworedac rom Zlierad gamovlenil<br />

TviTmyofadobas mxatvrul formaSic<br />

da programaSic. aq ZiriTadad mainc<br />

mxatvruli enis Taviseburebebze visaubrebT<br />

33 (sur. 1).<br />

msjelobis amosaval wertilad SeiZleba<br />

aviRoT d. murikis mosazreba <strong>yincvisis</strong><br />

moxatulobis Sesaxeb _ igi yincviss XIII s-is<br />

bizantiuri mxatvrobis neoplastikuri stilis<br />

pirvel nimuSad miiCnevs 34 , anu mas bizantiuri<br />

mxatvrobis ganviTarebis nakadSi ganixilavs.<br />

qarTuli mxatvrobis ganviTarebis<br />

konteqstSi ki <strong>yincvisis</strong> monumenturoba da<br />

plastikuroba swored rom wina epoqis `naS-<br />

Tebia~ da Semdgomi periodis qarTul mxatv-<br />

29 В. Н. Лазарев, История византийской живописи, М.,<br />

1986, gv. 143-144.<br />

30 G. Babič, “Les programmes absidaux en Géorgie et<br />

dans les Balkans entre le XIe et XIIIe siècle~, qarTuli<br />

xelovnebis III saerTaSoriso simpoziumis masalebi,<br />

bari-leCe, 1986, gv. 122; T. Velmans, A.<br />

Alpago Novello, Miroir de L’Invisible, Peintures Murales<br />

et architecture de la Géorgie (VIe –XVe S.) Zodiaque, MC-<br />

MXCVI, gv. 148<br />

31 e e<br />

V. Djurić, “ La peinture murale byzantine: XII et XIII<br />

siècles~, XV Congreses internationale d’etudes Byzantines,<br />

gv. 194<br />

32 Е. Бакалова, Бачковската костница, София, 1977, gv.<br />

134.<br />

33 qarTveli mkvlevarebis T. virsalaZis, g. alibe<br />

gaSvilis, e. privalovas, a. volskaias, n. alada<br />

Svilis, i. lorTqifaniZis, S. amiranaSvilisa<br />

da sxva Ta naSromebSi sakamod amomwuravad<br />

aris ganxiluli bizantiurTan mimarTebiT<br />

qarTuli mxatvrobis, rogorc stiluri, ase ve<br />

ikonografiuli da programuli Tavi seburebebi<br />

(ix. SeniSvna 2).<br />

34 D. Mouriki, “The Formative Role of Byzantine Art on the<br />

Artistic Styles of the Cultural Neighbours of Byzantium.<br />

Reflections of Constantinopolitan Styles in Georgian<br />

Monumental Painting~. Jahrbuch der österreichischen<br />

Byzantinistik 31/2 Wien, 1981, gv. 730.<br />

73


74<br />

<strong>mariam</strong> <strong>didebuliZe</strong><br />

robaSi swored monumenturobis daklebas<br />

da plastikurobis Sesustebas vxedavT (mag.,<br />

SeiZleba SevadaroT TviT <strong>yincvisis</strong> monastris<br />

<strong>wm</strong>. N<strong>nikolozis</strong>a da RmrTismSoblis<br />

eklesiebis moxatulobebi).<br />

cxadia, aris mTeli rigi niSnebisa, romelic<br />

saziaroa mTeli marTlmadidebluri<br />

da zogadad qristianuli aRmosavleTis (e.Nw.<br />

`bizantiuri kulturuli wris~) ferweruli<br />

nawarmoebebisTvis, (mag., emociurobis gaZliereba,<br />

figuraTa proporciebis dagrZeleba,<br />

dinamikuri da rTuli pozebi, formaTa<br />

simsubuqe, xazobrivobis, rogorc gamomsaxvelobis<br />

saSualebis mniSvnelobis gaZliereba,<br />

monumenturobis kleba da sxv.) 35 . magram am<br />

saerTo mxatvrul fonze mainc mkafiod Cans<br />

gansxvaveba qarTulsa da bizantiur nawarmoebebs<br />

Soris.<br />

ra xdeba am dros bizantiur mxatvroba-<br />

Si? XII s-is miwurulis da XIII s-is dasawyisis<br />

bizantiuri ferwera sakmaod rTul suraTs<br />

warmogvidgens. erTi mxriv, jer kidev aqtualuria<br />

komnenosTa stili (monreale, la doga,<br />

miroJi, baCkovo, vladimiris <strong>wm</strong>. dimitris<br />

taZari, studenica); balkanur saberZneTsa<br />

da kviprosze `mZvinvarebs~ komnenosTa<br />

manierizmi (kastoriis moxatulobebi, kurbinovo,<br />

lagudera) (sur. 2) xolo serbul<br />

mxatvrobaSi XIII s-is II meoTxedisTvis e. w.<br />

`neo-plasticizmi~ ikidebs fexs (studenica<br />

mileSeva, sopoCana) 36 .<br />

o. demusi axasiaTebs am periods rogorc<br />

neo-klasicizmis gadasvlas elinistur ilu-<br />

35 V. Djurić, “ La peinture murale byzantine: XII e et XIII e<br />

siècles~, XV Congreses internationale d’etudes byzantines;<br />

O. Demus, The Mosaics of Norman Sicily, London, 1949,<br />

gv. 418-436.<br />

36 V. Djurić, “ La peinture murale byzantine: XII e et XIII e<br />

siècles~, XV Congreses internationale d’etudes Byzantines~;<br />

L. Hadermann-Misguich, ~Le peinture monumentale<br />

tardo-commnène et ses prolongements au XIII e<br />

siècle~, XV Congres international d’etides Byzantines.<br />

Athens, 1976, Rapports et co-reports, II, Athens, 1979,<br />

gv. 97-128; K. Skawran, The development of the Middle<br />

Byzantine Fresco Painting in Greece, Pretoria, 1992; S.<br />

Tomeković, Le “manierisme~ dans l’art mural à Byzance<br />

(1164-1204), Paris, 1984; R. Cormack, Byzantine Art,<br />

Oxford, 2000 da sxv.<br />

zionizmze 37 . v. juriCi XII s-is II nax. da XIII s-is<br />

mxatvrobaSi gamoyofs 5 stilistur jgufs,<br />

romlebic mxatvruli midgomebiT gansxvavdeba<br />

erTmaneTisagan 38 . Tu kargad davakvirdebiT,<br />

<strong>yincvisis</strong> <strong>moxatuloba</strong> organulad<br />

verc erT am jgufSi ver `Caewereba~ da arc<br />

o. demusis gansazRvrebas miesadageba.<br />

<strong>yincvisis</strong> ferwerul ansambls axasiaTebs,<br />

erTi mxriv, moxatulobis sistemisa<br />

da kompoziciaTa agebis Zalian monumenturi<br />

gadawyveta, riTac is wina periodis qarTuli<br />

kedlis mxatvrobis Zeglebs ukavSirdeba.<br />

meore mxriv ki, kompoziciebs SigniT figuraTa<br />

agebis, xazis xasiaTis, formis modelirebis<br />

axal, dekoratiul-dinamikur stil-<br />

Tan Sesatyvisoba. yincvisSi Zalian Txeli da<br />

viwro xazia, konturis SemTxvevaSic ki _ es<br />

ki sulac ar `Seefereba~ monumentur-plastikur<br />

stils. calkeuli detalebi, garegnulad<br />

TiTqos misadagebuli am stils, sinamdvileSi<br />

mxolod motivis an detalis doneze<br />

isaxeba da ara formaTqmnadobis koncefciisa.<br />

mag, `jvarcmaSi~ jvris vertikaluri<br />

mklavis samferad damuSaveba-CaCrdilva,<br />

romelic TiTqos erTgvar materialur sagnobriobas<br />

aniWebs mas, sruliad ar aris asaxuli<br />

jvarze gakruli qristes sxeulis gadawyvetaSi:<br />

misi formebic ukiduresad Txeli<br />

da uwonadia, SemomsazRvreli konturic<br />

Txeli da dekoratiuli, damuSavebac (ramdenadac<br />

axla Cans) Zalian msubuqi, tonebis<br />

rbil gradaciebze agebuli.<br />

erTi yvelaze ukeT SemorCenili figuris<br />

damuSaveba (mociquli `sulTmofenoba-<br />

Si~) aseve ar qmnis im simkvrivisa da statuarulobis<br />

SegrZnebas, romelic xsenebul<br />

neo-plasticizms Seesabameba, saerTo STabeWdileba<br />

aqac simsubuqisa da uwonadobisaa.<br />

`sveli nakecebis stili~, romelic XI s-is<br />

miwurulisa da XII s-is komnenosTa stilis<br />

37 O. Demus, The Mosaics of Norman Sicily, London, 1949,<br />

gv. 425.<br />

38 e e V. Djurić, “ La peinture murale byzantine: XII et XIII siè-<br />

cles, gv. 176-184.


erT-erTi `qve-mimarTulebaa~ da garkveulad<br />

swored formis plastikuri gamomsaxvelobis<br />

xazgasmas gulisxmobs, yincvisSi<br />

mxolod ramdenime adgilas SeiniSneba (mag.,<br />

gumbaTSi, winaswarmetyvelTa figurebSi),<br />

ufro motivis saxiT, vidre stilis maxasiaTeblad.<br />

kidev ufro sagulisxmoa bizantiurisagan,<br />

juriCiseuli TiTqmis eqvsive jgufis<br />

gadawyvetisagan gansxvavebuli saxeTa weris<br />

manera. <strong>yincvisis</strong> moxatulobis Sesrulebis<br />

stilSi ar Cans arc feradi modelireba (vladimiri),<br />

arc faqturuli monasmebi (baCkovo,<br />

mileSeva), arc formis `Zerwva~ kontrastuli<br />

Suq-CrdiliT (studenica); arc ladogisa da<br />

miroJis eklesiaTa komnenosuri xazobrioba<br />

mkveTri gamonaTebebis mkacri, rigoristuli<br />

struqturiT, komnenosTa stilis erTgvar<br />

kvintesenciad rom gvevlineba (sur. 5).<br />

cxadia, sxvadasxva personaJis saxeze ikonografiiT<br />

gansazRvrulsa da asakiT, xasiaTiT,<br />

funqciiTa da sxva motivebiT ganpirobebul,<br />

gansxvavebul damuSavebas vxedavT 39 (mag.,<br />

<strong>wm</strong>. simeon mesvetis mkacr saxeze samxreT<br />

sarkmelSi TeTri gamonaTebebis grafikuli<br />

simkveTre gansxvavdeba CrdiloeT kedelze<br />

gamosaxuli angelozis saxis nazi da TiTqos<br />

erTmaneTs SeRvenTili Crdilebisa da gamonaTebebiT<br />

Seqmnili modelirebisgan). (sur.<br />

3) magram esoden rbili, gamWvirvale modelireba<br />

am periodis bizantiur mxatvrobaSi<br />

ar Cans. ar Cans studenicaSic ki, romelic,<br />

rogorc mravalgzis aRiniSna, yvelaze axlos<br />

aris yincvisTan.<br />

<strong>yincvisis</strong> ferwera saxelganTqmulia<br />

saxeTa SeRvenTil-Serwymuli Suq-CrdiliT<br />

rbili ZerwviT, TiTqmis SeumCneveli gradaciebiT.<br />

amavdroulad, aq TiTqmis sruliad<br />

ar gamoiyeneba mkveTri TeTri gamonaTebebi,<br />

romlebic esoden tipuria, rogorc dedaqalaquri<br />

rigis (aia sofia, studenica,<br />

nerezi, vladimiri, monreale) Tanadrouli<br />

bizantiuri ZeglebisaTvis, aseve provinciulisTvis<br />

(lagudera, kurbinovo, kastoria<br />

39 H. Maguire, The Icons of their Bodies, Princeton, New<br />

Jersey, 1996, gv. 48-99.<br />

<strong>mariam</strong> <strong>didebuliZe</strong><br />

da sxv) 40 .<br />

vladimiris <strong>wm</strong>. dimitris <strong>taZris</strong> 1195<br />

wlis freskebSi, romelTa saxeebi, erTi SexedviT,<br />

qarTul tipaJs mogvagonebs (dabali<br />

Subli, kexiani cxvirebi da didroni Tvalebi),<br />

saxeTa damuSaveba ufro danawevrebulia,<br />

Tvalis upeebis CaCrdilva ufro Rrma<br />

da muqi, gamonaTebebis xazobrivi sawyisi<br />

ufro mkafiod gamovlenili, Sesrulebis<br />

manera ki, imavdroulad, ufro ferwerulcxovelxatuli.<br />

(sur. 6)<br />

studenicaSi ramdenime, gansxvavebuli<br />

midgoma vlindeba – qalebisa da axalgazrda-<br />

Ta saxeebze ufro gluvi, rbili damuSavebaa,<br />

xolo sxva saxeebze ufro mkveTri, xazobrivi<br />

gamoTeTrebebi da muqi Crdilebi. saxeTa<br />

damuSavebaSi aseTi mkafio xazobrioba<br />

yincvisSi ar aris (mag., SevadaroT <strong>yincvisis</strong><br />

<strong>wm</strong>. mesvetes saxe da studenicas <strong>wm</strong>. barlaami).<br />

studenicas saxeebi Zalian dagrZelebulia,<br />

viwro, grZeli ovaliT. figurebic aseTive<br />

viwro da simaRleSi gawelilia. yincvisSi<br />

mainc meti `pirsavseobaa~, momrgvalebuloba<br />

da meti sirbile tonebis gadasvlaSi. Tumca<br />

aqac, rogorc aRniSnuli iyo, sxvadasxva ostati<br />

sxvadasxva personaJisTvis sxvadasxva<br />

maneras iyenebs 41 .<br />

40 В. Лазарев, Приемы линейной стилизации в византийской<br />

живописи X-XII веков и их истоки, Византийская<br />

живопись, М., 1971, gv. 157-164; V. Djurić, “ La peinture<br />

murale byzamtine: XII e et XIII e siècles~, XV Congreses<br />

internationale d’etudes Byzantines, gv. 273; L. Hadermann-<br />

Misguich, ~Le peinture monumentale tardo-commnène et ses<br />

prolongements au XIII e siècle~, XV Congres international<br />

d’etides Byzantines, Athens, 1976, Rapports et co-reports, II,<br />

Athens, 1979, gv. 258-259; 356; S. Tomeković, “L’esthetique<br />

aux environs de 1200 et la peinture de Studenica~, krebulSi<br />

Studenica et l’art byzantin autour de l’anee 1200, Београд,<br />

1988, gv. 233-242; K. Skawran, The development of the<br />

Middle Byzantine Fresco Painting in Greece, Pretoria, 1992,<br />

gv. 82; L. Haderman-Misguich, Kurbinovo. Les Fresques<br />

de Saint Georges et le peinture byzantine du XII e siècle~,<br />

Brussels, 1975; O. Demus, The Mosaics of Norman Sicily,<br />

London, 1949 da sxv.<br />

41 H. Maguire, The Icons of their Bodies, Princeton, New Jersey,<br />

1996, gv. 48-99; a. oqropiriZe, beTaniis mxatvroba<br />

da marTlmadidebluri ferweris zogierTi<br />

aspeqti, speqtri, 2005, gv. 23-29; a. oqropiriZe,<br />

qristianuli saxismetyvelebisaTvis, speqtri,<br />

#1, 1998, gv. 44-51.<br />

75


76<br />

<strong>mariam</strong> <strong>didebuliZe</strong><br />

principulad gansxvavebulia <strong>yincvisis</strong><br />

saxeTa weris manera XII s-is miwurulis bizantiuri<br />

nimuSebis mkafio xazobrivi, TiTqmis<br />

ornamentuli gamonaTebebiT werisagan<br />

(sxva TaSoris, am mxriv mefis mxatvris Tevdores<br />

XI-XII ss-Ta mijnis <strong>moxatuloba</strong>Ta mane ra<br />

TiTqos win uswrebs bizantiur mxatvrobas).<br />

vladimiris freskebis `elinisturi~<br />

modelirebac gacilebiT ufro plastikur<br />

da gamokveTil moculobiTobis SegrZnebas<br />

qmnis. <strong>yincvisis</strong> ferweras arc `komnenosTa<br />

manÁerizmis~ ukiduresad kontrastuli da<br />

ornamentulobamde misuli xazobrioba axasiaTebs,<br />

TiTqmis daukavSirebel elementebad<br />

rom anawevrebs kurbinovosa da misi rigis<br />

freskebis saxeebs.<br />

mileSevas xazgasmuli ferwerul-cxovelxatuli,<br />

mravalSriani, mravalferiani,<br />

msuye da faqturuli gamonaTebebiT modelireba<br />

aseve sruliad warmoudgenelia yincvisSi,<br />

da, rac mTavaria, es arc Semdgomi<br />

xanis qarTul moxatulobebs axasiaTebs –<br />

mag., ufro mogviano <strong>yincvisis</strong> mcire eklesiisa<br />

da udabnos xarebis eklesiis moxatulobebs.<br />

yincvisSi arc figurebze vxedavT vladimiris<br />

freskebis msgavs moculobiT-plastikur<br />

modelirebas, sadac Suqis aTinaTebi<br />

srialebs formaze swored rogorc garedan<br />

mosuli Suqis moZraobis anarekli da ara<br />

formis `Sinagani naTebis~ gamoxatuleba42 .<br />

miTumetes araferi aqvs mas saerTo komnenosTa<br />

manÁerizmis aJitirebul da mZafrad<br />

kontrastul xazobriobasTan43 kurbinovosa da laguderas mxatvrobeb-<br />

Tan misi Sedarebac ki ar Rirs, imdenad gansxvavebulia<br />

maTi konceptualuri midgomebi.<br />

Tumca yincvisSic SeiZleba SevniSnoT `susti~<br />

manÁeristuli motivebi (mag., angelozis<br />

Tavis gadaxra, xelis `gadanazebuli~ Jesti<br />

da sxv.), magram esec mxolod motivisa da to-<br />

42 В. Лазарев, Древнерусские мозаики и фрески, М., 1973,<br />

gv. 157-171.<br />

43 S. Tomeković, Le “manierisme~ dans l’art mural à Byzance<br />

(1164-1204), Paris, 1984.<br />

nalobis donezea, ar arRvevs saerTo harmoniulobasa<br />

da klasikur simSvides. sxva mxriv<br />

ki komnenosTa manÁerizmi am <strong>moxatuloba</strong>Si<br />

namdvilad ar aisaxa, iseve rogorc saerTod<br />

qarTul mxatvrobaSi 44 . es manÁeristuli eqspresia<br />

Sinaganad ucxoa qarTuli xelovnebis<br />

gawonasworebuli, zomierebisaken mswrafi<br />

xasiaTisaTvis.<br />

meore mxriv, Tanadroul bizantiur<br />

nawarmoebebSi TiTqmis ver vnaxavT <strong>yincvisis</strong>dar<br />

darkalul xazTa usasrulo srbola-srialsa<br />

da musikalur denadobas. Tumca,<br />

Tu <strong>yincvisis</strong> <strong>moxatuloba</strong>s unda movu-<br />

ZebnoT stiluri gansazRvreba bizantiuri<br />

mxatvrobis konteqstSi, mas mainc ufro komnenosTa<br />

stils mivakuTvnebT, vidre axal,<br />

moculobiT-plastikurs.<br />

bizantiur mxatvrobaSi xazi an ufro<br />

plastikur-struqturulia, mag., monreales<br />

mozaikebi, vladimiris <strong>wm</strong>. dimitris<br />

<strong>taZris</strong> freskebi, studenicas RmrTismSoblis<br />

<strong>taZris</strong> <strong>moxatuloba</strong>, an ufro pirobiTabstraqtuli<br />

da aJitirebul-ornamentuli<br />

– mag., kurbinovos <strong>wm</strong>. giorgis eklesiis<br />

freskebi; parahorios Lda laguderas eklesiebis<br />

moxatulobebi kviprosze, (sur. 2)<br />

<strong>wm</strong>. mkurnalTa eklesiis kedlis mxatvroba<br />

kastoriaSi. yvelaze metad, albaT, san-anjelo-in-formisis<br />

`naxevrad-bizantiuri~<br />

freskebi uaxlovdeba.<br />

erTi SexedviT, sakmaod `plastikuri~<br />

naxatis mqone ZeglebSic ki xazis rkaliseburoba<br />

da simrgvale sinamdvileSi ramdenime<br />

texili xaziT aris Sedgenili da Tanac Zalian<br />

mkveTr modelirebasTanaa Serwymuli<br />

(monreale), an ufro metad vertikaluri da<br />

mkveTrad ritmuli xazobrivi struqturisken<br />

ixreba (nerezi, stud enica), an imdenad<br />

eqvemdebareba formis plastikis erTdrou-<br />

44 met-naklebad, iqneb, Sio mRvimis jvris amaRlebis<br />

eklesiisa da axtalis sakurTxevlis moxatulobebSi.<br />

es ukanaskneli ki, vgoneb, sworedac<br />

rom berZeni ostatis naxelavi unda iyos.<br />

Е. Привалова, Некоторые особенности грузинских<br />

росписей рубежа XII-XIII веков, qarTuli xelovneba,<br />

seria A, #10, Tb., 1991, gv. 154.


lad modelirebiT da xaziT gadmocemis amocanas,<br />

rom ufro saxviT xasiaTs iRebs (vladimiri);<br />

an sruliad `isteriul~ dagrexilagznebul<br />

xlarTebSi iqsaqseba (kurbinovo)<br />

da sxv. <strong>yincvisis</strong>dari dekoratiuloba da<br />

xazis sinarnariT `TviTkmari~ tkboba aq Znelad<br />

Tu moiZebneba. nereziSic ki ufro `stakatoebTan~<br />

gvaqvs saqme, vidre `ligatureb-<br />

Tan~. nerezis `datirebaSi~, sadac v. juriCi<br />

aRniSnavs figuraTa pozebis Sida RerZebis<br />

rkalurobas, yincvisTan SedarebiT ufro<br />

elifsebsa da wawvetebul samkuTxedebs vxedavT,<br />

vidre wriul rkalebs, Tanac figurebic<br />

bevrad ufro dagrZelebuli da `wawvetebulia~.<br />

studenicaSi figuraTa proporciebi<br />

ufro dagrZelebulia da formis komnenosuri<br />

`wabasreba~ ufro sagrZnobia.<br />

yincvisSi aseve ar Cans Tanadrouli bizantiuri<br />

nawarmoebebisTvis saxasiaTo nakecebis<br />

daxvaveba, maTi `mRelvareba~ da<br />

mudmivi moZraobac (mag., monreale) sakmaod<br />

sustad aris gamovlenili. Aar aris samoselisa<br />

da saxeebis xSiri xazebis badiT dafarva,<br />

ise rom ZiriTadi toni TiTqmis ar Cans, iseve<br />

rogorc TeTri xazebiT aqtiuri dublireba.<br />

Zalze iSviaTia aseve yincvisSi amoburculi<br />

nawilebis aRniSvna mkveTri `ovalebiT~ da<br />

`diskebiT~, romelTa garSemo xazTa `morevebi~<br />

trialdeba. maT sust analogs angelozis<br />

mxarze vxedavT, Tumca mxatvrulad sruliad<br />

gansxvavebuli efeqtia.<br />

nerezis <strong>moxatuloba</strong>s Tu SevadarebT,<br />

<strong>yincvisis</strong> xazi ufro plastikuri Cans, magram,<br />

mag., mileSevasTan SedarebiT _ ufro<br />

pirobiTia da dekoratiuli. Tavis yvelaze<br />

Tanadroul ZeglTan – studenicasTan – Sedarebisas<br />

kvlav xazis gansxvavebuli xasia-<br />

Ti Cans – studenicaSi xazis dekoratiuli<br />

JReradoba gacilebiT naklebia, saxviToba<br />

da plastikuroba ki meti. studenica swored<br />

rom moicavs Tavis TavSi momavali mileSevasa<br />

da sopoCanis stilis ganviTarebis SesaZ-<br />

<strong>mariam</strong> <strong>didebuliZe</strong><br />

leblobas 45 , <strong>yincvisis</strong> moxatulobis Semdgom<br />

qarTuli mxatvrobis ganviTareba ki sxva xaziT<br />

midis. amrigad, <strong>yincvisis</strong> ferweruli ansamblis<br />

mxatvruli forma, misi Sesrulebis<br />

manera Tanadrouli bizantiuri nawarmoebebisagan<br />

gansxvavebul mxatvrul principebs<br />

emyareba.<br />

garkveuli msgavsebebis miuxedavad,<br />

gansakuTrebiT studenicasTan, Tundac feradovnebis<br />

mxriv, formaTqmnadobis konceptualuri<br />

gansxvaveba gacilebiT metia,<br />

msgavseba ki ufro motivebis da detalebis<br />

doneze vlindeba _ CvenTan yvelaferSi sxva<br />

mxatvruli `enaa~.<br />

amasTan erTad, sopoCanas cxovelxatuli,<br />

ferweruli, pastozuri modelireba<br />

Rrma CrdilebiT da Zalian danawevrebuli<br />

nakvTebiT, yincvisSi saerTod ar Cans, arc<br />

ki isaxeba. sopoCanas ufro maarqaizebel<br />

figurebSic ki (mag., winaswarmetyvelis figura<br />

gumbaTis yelSi), romelic jer kidev<br />

mkafiod gamoxatul komnenosTa stils misdevs,<br />

gamoTeTrebebis kontrasti ZiriTadi<br />

tonis mimarT samoszec da saxezec gacilebiT<br />

ufro mkveTria, vidre yincvisSi.<br />

rodesac mecnierebi saubroben imis Sesaxeb,<br />

rom <strong>yincvisis</strong> mxatvroba `moculobiT-plastikuri<br />

stilis pirveli Zeglia~ 46<br />

monumenturobis cnebis erTgvari aRreva<br />

xdeba moculobiTobasa da statuarobas-<br />

Tan. <strong>yincvisis</strong> <strong>moxatuloba</strong> marTlac Zalian<br />

monumenturia, rac misi sistemis xasiaTSi<br />

gamoikveTa, magram ramdenad SeiZleba misi<br />

figurebi davaxasiaToT, rogorc statuaruli,<br />

moculobiT-plastikuri? erTi mxriv,<br />

aq sakmaod plastikuri naxatia, meore mxriv,<br />

45 В. Джурич, Византийские фрески, Средневековая<br />

Сербия, Дальмация, славянская Македония, М., 2000,<br />

gv. 90.<br />

46 V. Djurić, “La peinture murale byzantine: XII e et XIII e<br />

siècles~, XV Congreses internationale d’etudes byzantines,<br />

Athens, 1976, Rapports and co-rapports, III, Athens, 1979,<br />

gv. 236; D. Mouriki, “The Formative Role of Byzantine<br />

Art on the Artistic Styles of the Cultural Neighbours of<br />

Byzantium. Reflections of Constantinopolitan Styles in<br />

Georgian Monumental Painting~, Jahrbuch der österreichischen<br />

Byzantinistik 31/2 Wien, 1981, gv. 742.<br />

77


78<br />

<strong>mariam</strong> <strong>didebuliZe</strong><br />

formebi mainc sakmaod brtyelia, minimalurad<br />

miniSnebuli `modelirebiT~ 47 , <strong>yincvisis</strong><br />

ferweris aRqmisas ZiriTadad mainc feradovan<br />

sibrtyeebs vxedavT da ara plastikur<br />

formebs.<br />

ase rom, ar SeiZleba saubari erTgvarovan<br />

da sinqronul mxatvrul-stilistur tendenciaze.<br />

kvlav vxedavT calkeuli garegnuli<br />

niSnebis msgavsebidan msgavsi ganvi Tarebis<br />

tendenciis gamoyvanis cdas, rac arsebiTad da<br />

meTodologiurad arasworia.<br />

magaliTad, ikorTis XII s-is 70-iani wlebis<br />

<strong>moxatuloba</strong>, sadac gacilebiT ufro<br />

didroni da msxvili figurebia, ufro SeiZleba<br />

ganvsazRvroT rogorc `statuaruli<br />

da moculobiTi~, magram igi gacilebiT adreuli<br />

TariRisaa, ufro nerezis moxatulobis<br />

droindelia, Tumca isic naklebad<br />

emsgavseba TiTqmis Tanadroul 1164 wlis<br />

nerezis moxatulobis maRal, Txel da uwonad<br />

figurebs.<br />

ase rom, qarTul mxatvrobaSi monumenturoba<br />

da plastikuroba <strong>yincvisis</strong> mxatvrobis<br />

winare etapze ufro Cans, vidre mis<br />

Semdeg. studenicas stilma ganviTareba<br />

pova moraCas, JiCas, mileSevas, sopoCanis<br />

moxatulobebis stilSi, anu monumenturplastikur,<br />

statuarul stilSi, ferweruli<br />

damuSavebiT da realurs miaxloebuli<br />

modelirebiT. 48 <strong>yincvisis</strong> Semdeg Seqmnili<br />

Zeglebi ki am ganviTarebis xazs ar aCvenebs,<br />

swored rom piriqiT. amitomac gvgonia, rom<br />

<strong>yincvisis</strong> monumenturoba qarTuli mxatvrobis<br />

ganviTarebis wina etapis `gadmonaS-<br />

Tia~ da ara axali bizantiuri stilis damwyebi<br />

nawarmoebis Tviseba.<br />

marTlac, <strong>yincvisis</strong> Semdeg qarTuli<br />

mxat vrobis ganviTareba midis ara `neo-<br />

47 Т. Вирсаладзе, Фрескавая роспись художника Микаела<br />

Маглакели в Мацхвариши, Ars Georgica, 4, Tb., 1963, gv.<br />

255.<br />

48 Sua saukuneebis xelovnebisaTvis damaxasiaTebeli<br />

pirobiTobis farglebSi, bizantiuri (konstantinopoluri)<br />

nawarmoebebi met-naklebad yovelTvis<br />

avlens tendencias garkveuli `siRrmisa<br />

da moculobis~ gadmocemisaken, rasac naxatis<br />

plastikurobac erwymis xolme.<br />

plas tikuri~, `monumentur-moculobiTi~<br />

sti lis mimarTulebiT, aramed kidev ufro<br />

meti simsubuqis, uwonadobis, dekoratiuldinamikuri,<br />

ateqtonikuri mimarTulebiT<br />

(mag., <strong>yincvisis</strong> RmrTismSoblis eklesia, xarebis<br />

eklesia garejis `udabnoSi~ 49 , amave<br />

namonastralis amaRlebis eklesia da sxv.).<br />

ufro metic, roca XIII s-is bolo meoTxedSi<br />

dasavleT saqarTvelos eklesiebis moxatulobebSi<br />

(mag., aWis <strong>wm</strong>. giorgis eklesia 50 an<br />

gelaTis daviT narinis egvteri) 51 paleologosTa<br />

stilis niSnebi Cndeba, is sakmaod<br />

Tavisebur saxes Rebulobs da `plastikurmoculobiT~<br />

efeqts mainc ar qmnis, Tundac<br />

im farglebSi, rac bizantiur nawarmoebebSi<br />

aris xolme gamovlenili 52 .<br />

meore mxriv, <strong>yincvisis</strong> `rkalur xazTa<br />

dineba~ Zalian dinamikur efeqts qmnis, Tvali<br />

sul moZraobs, formidan formaze, kompoziciidan<br />

kompoziciaze. dinamikurobis<br />

es tendencia jer kidev XII s-is pirvel naxevarSi<br />

Caisaxa, mag., Tevdore `mefis mxatvris~<br />

ferweraSi da Tamaris epoqis ZeglebSi hpova<br />

ganviTareba. imavdroulad, es saerTod<br />

qristianuli aRmosavleTis XII s-is da XIII<br />

s-is damdegis mxatvrobis erTi ZiriTadi maxasiaTebelicaa.<br />

rogorc vnaxeT, am saerTo<br />

mxatvruli suliskveTebis farglebSi arsebobs<br />

formaTgancdis sakmaod didi gansxvaveba,<br />

rac, cxadia, adgilobrivi mxatvruli<br />

tradiciebiT aris ganpirobebuli 53 .<br />

mraval sxva, <strong>wm</strong>inda formalur gansxvavebas<br />

Soris erTi umTavresi, albaT, aris<br />

feris gaazreba, rogorc erTiani daunawevrebeli<br />

laqis, rac bizantiur (anu konstan-<br />

49 m. bulia, daviT garejis udabnos monastris xarebis<br />

eklesiis <strong>moxatuloba</strong>, avtoreferati, Tb., 1993.<br />

50 Дж. Иосебидзе, Роспись Ачи, Тб., 1989, gv. 79-82.<br />

51 q. miqelaZe, daviT narinis egvteris <strong>moxatuloba</strong><br />

gelaTis monastris mTavar taZarSi, disertacia,<br />

xelnaweri, Tb., 2001.<br />

52 И. Лордкипанидзе, Роспись в Цаленджиха, Тб., 1992;<br />

q. miqelaZe, daviT narinis egvteris <strong>moxatuloba</strong><br />

gelaTis monastris mTavar taZarSi, gv. 153-154.<br />

53 k. maCabeli, saqarTvelo da bizantiuri samyaro,<br />

gv. 156.


tinopolur) nawarmoebebSi naklebia. 54<br />

`Как бы ни разнились по тональности грузи<br />

нские росписи рассматриваемого периода,<br />

для всех них характерным является относи<br />

тельная сдержанность красочной гаммы, и ее<br />

сгармонированность, при линейной манере. Будет<br />

ли это теплая гамма Земо-Крихи или холодная<br />

гамма Гелати, она строится из немногих тонов и<br />

относительно мало раздробленных светами и тенями<br />

цветовых пятен~ 55 .<br />

aseve SeiZleba iTqvas naxatzec, rom Sua<br />

saukuneebis qarTuli ferweris nawarmoebebSi<br />

umetesad xazis TavisTavadi dekoratiuli<br />

JReradoba mis saxviTobaze aranakleb<br />

faseulia, Tu metad ara. `Линия, являющаяся<br />

вместе с колоритом и композицион ными<br />

особенностями одним из художественных средств,<br />

составляющих выразительность произведения,<br />

наделялась грузинским мастером особенной силой,<br />

жизненостью и, главное, динамикой, т. е. всем тем,<br />

что делает эту линию средоточием максимальной<br />

выразительности и эмоциональности образа~ 56 .<br />

<strong>yincvisis</strong> moxatulobis erTi mTavari<br />

maxasiaTebeli da misi gamomsaxvelobis<br />

erTi mTavari elementi misi feradovnebaa57 ,<br />

kerZod ki uxvad da STambeWdavad gamoyenebuli<br />

laJvardis feri. sainteresoa, misi am<br />

aspeqtis Sedareba bizantiur mxatvrobis<br />

nimuSebTan. laJvardi mniSvnelovan rols<br />

TamaSobs bizantiur da axlo aRmosavleTis<br />

sxva qveynebis mxatvrobaSic (tokali kilises<br />

axali eklesia kapadokiaSi, studenica<br />

serbiaSi, lagudera kviprosze, san anJelo<br />

in formis italiaSi da sxv.); Tumca swored<br />

yincvisSi aris miRweuli am Zvirfasi Suqmna-<br />

Ti saRebavis maqsimaluri feradovnuli gamomsaxveloba.<br />

faqtiurad, igi gansazRvravs<br />

am ferweruli ansamblis mxatvrul saxes, da<br />

54 Т. Вирсаладзе, Фрескавая роспись художника Микаела<br />

Маглакели в Мацхвариши, gv. 208.<br />

55 Т. Вирсаладзе, Фрескавая роспись художника Микаела<br />

Маглакели в Мацхвариши, gv. 202.<br />

56 Г. Алибегашвили, Светский портрет в грузинской<br />

средневековой монументальной живописи, Тб., 1979,<br />

gv. 78.<br />

57 m. <strong>didebuliZe</strong>, <strong>yincvisis</strong> <strong>wm</strong>. <strong>nikolozis</strong> <strong>taZris</strong><br />

XIII s-is damdegis moxatulobis feradovneba, saqar<br />

Tvelos siZveleni, #11, 2007, gv. 78-104.<br />

<strong>mariam</strong> <strong>didebuliZe</strong><br />

ara mxolod mxatvruls.<br />

upirveles yovlisa, sayuradReboa, rom<br />

laJvardi eqspresiulobisaTvis dadebulia<br />

ara muq (nacrisfer Tu Sav) sarCulze, rogorc<br />

es umetesad keTdeboda, mag., sabereeb-<br />

Si, boWormaSi, beTaniaSi da sxva, aramed sagangebo<br />

nivTierebiT gapoxil baTqaSze 58 .<br />

feradovnuli gamomsaxvelobisaTvis<br />

mniSvnelovania lurji laqebis daunawev rebloba.<br />

mag., studenicaSi, romelsac samarTlianad<br />

adareben yincviss, fonis didi lurji<br />

sibrtyeebi xan mozaikis imitaciiT aris<br />

dafaruli, xan oqros `badeebiT~ warwerebi,<br />

ornamenetebi da a. S.), rac sakuTriv lurjis<br />

JReradobas sakmaod amcirebs.<br />

sxva ZeglebSi, sadac laJvardis fonebia,<br />

es saRebavi Sesamoselsa da sxva elementebze<br />

arc ise didi raodenobiT gamoiyeneba, anu<br />

xazgasmulia misi `fonoba~. magaliTad, tokali<br />

kiliseSi lurji Zalian intensiuria,<br />

magram TiTqmis ar aris gamoyenebuli samosebze,<br />

yovel SemTxvevaSi aseTive intensivobiT,<br />

niadagis zoli ki sulac mwvanea. Aamitom<br />

feradovnuli efeqtic sul sxvaa. Llurjs<br />

faqtiurad mxolod fonis funqcia rCeba, is<br />

sxva ferebis gamomsaxvelobis gazrdasa da<br />

Semcirebaze muSaobs da <strong>yincvisis</strong> dari yovlismomcveloba<br />

ara aqvs. asevea laguderaSi,<br />

studenicaSi da sxvagan.<br />

studenicaSi, romelic koloritis mxriv<br />

Tanadrouli bizantiuri nawarmoebebidan<br />

yincvisTan, albaT, yvelaze axlos aris, ramdenime<br />

ganmasxvavebeli niSania: lurjs muqi<br />

sarCuli aqvs; masze uxvad aris naxmari oqro<br />

da, rogorc g. babiCi aRniSnavs, laJvardi da<br />

58 es nivTiereba webovani bunebisa unda yofiliyo<br />

da TiTqmis uferuli, odnav moyviTalo elferis<br />

mqone. misi qimiuri Semadgenlobis identifikacia<br />

jer–jerobiT ver moxerxda. magram rac unda<br />

iyos es, CvenTvis am SemTxvevaSi mniSvnelovania,<br />

rom es sarCuli (etyoba webovani nivTiereba<br />

Znelad dasamagrebeli mineraluri saRebavis<br />

baTqaSze ukeT SesaWideblad moiSvelies),<br />

faqtiurad uferulia da laJvardis JReradobas<br />

ar cvlis. aseve unda iyos gamoyenebuli igi<br />

mag., berTubanSi, kumurdoSi, `naTlismcemelSi~<br />

(vizualuri dakvirvebiT).<br />

79


80<br />

<strong>mariam</strong> <strong>didebuliZe</strong><br />

oqro erTad minanqris efeqts qmniano 59 yincvisSi<br />

ki SuqiT gaJRenTili, TiTqmis dematerializebuli<br />

zedapiris _ naTelis efeqti<br />

miiReba.<br />

studenicaSi samosebze da sxva elementebze<br />

lurji ise Warbad ar aris dadebuli,<br />

rogorc yincvisSi, da Tu aris, erTi toniT<br />

mainc ufro Riaa fonze 60 . am dros ki, yincvis-<br />

Si gansakuTrebuli mniSvnelobis figurebze<br />

gansakuTrebiT Rrma lurjia (mag., <strong>mariam</strong>is<br />

samosi jvarcmasa da konqSi, ) Tanac aseT adgilebSi<br />

lurjis simuqe da siRrme gaZlierebulia<br />

imiT, rom is mxolod muqi lurjive<br />

xazebiT aris damuSavebuli, Tanac sakmaod<br />

meCxerad, yovelgvari gaRiadebebisa da gamonaTebebis<br />

gareSe. Na. volskaia aRniSnavs,<br />

rom berTubanSi mTavari figurebi swored<br />

lurjiT gamoiyofa. Aasevea yincvisSi. mTavar<br />

figurebs _ qristes da <strong>mariam</strong>s arc singurisferi<br />

samosebi acviaT da arc TeTri.<br />

Llurji aq sulieri ierarqiis uaRresobas<br />

Seesatyviseba – `upatiosnessa qerubimTa da<br />

aRmatebiT uzesTaessa serafimTasa~.<br />

studenicas msgavsad, laguderas TiTqmis<br />

Tanadroul <strong>moxatuloba</strong>Sic fonis lurji<br />

toni figurebsa da sagnebze zustad TiTqmis<br />

ar meordeba. Tanac iq Zlieria lurjis<br />

dramatuli kontrasti wiTlis did sibrtyeebTan.<br />

61 baCkovos saZvlis <strong>moxatuloba</strong>Si ki<br />

lurji saerTodac `ikargeba~ wiTlis, mwvanisa<br />

da Tbili oqrosferi oqris garemoSi, 62<br />

xolo intensiuri modelireba ki erTgvarad<br />

anelebs qromatul eqspresias. Aaseve `araaqtualuria~<br />

lurji feri vladimiris <strong>wm</strong>.<br />

dimitris <strong>taZris</strong> <strong>moxatuloba</strong>Si, romelic<br />

bevri TvalsazrisiT garegnulad `hgavs~<br />

qarTul mxatvrobebs, Tumca misi ferweruli<br />

`ena~ mainc sul sxvaa. aq kolorituli<br />

efeqti daqvemdebarebulia modelirebas,<br />

59 S. Ćirković, V. Korać, G. Babić, Le Monastère de Studenica,<br />

Belgrade, 1986, gv. 70.<br />

60 S. Ćirković, V. Korać, G. Babić, Le Monastère de Studenica,<br />

ill. 59, 60, 64-67.<br />

61 Medieval Cyprus, Studies in Art, Architecture and History<br />

in memory of Doula Mouriki, Princeton, 1999, il. 3-6.<br />

62 Е. Бакалова, Бачковската костница, София, 1977.<br />

Tanac swored rom lurjis minimaluri monawileobiT.<br />

Llurjis gamoyenebis mxriv rusuli<br />

nimuSebidan, albaT, bevrad ufro gviani<br />

( XV s.) ferapontes <strong>taZris</strong> <strong>moxatuloba</strong> SeiZleba<br />

gavixsenoT, sadac lurjis JReradobac<br />

da mwvanesTan dawyvilebac TiTqmis iseTive<br />

eqspresiulia, rogorc yincvisSi.<br />

am mxriv ki qarTuli mxatvrobisaTvis<br />

damaxasiaTebeli niSania feradovnul SexamebaTa<br />

TavdaWeriloba da harmoniuloba, ma-<br />

Sinac ki, roca maRali JReradobis da intensivobis<br />

ferebia gamoyenebuli 63 .<br />

`Современные им византийские мозаики,<br />

также следующие различным колористическим<br />

традициям, в целом более полихромны. Будь<br />

то холодная зеленоватая гамма мозаики Луки<br />

Фокидского, или более теплая гамма Дафни –<br />

и в тех и в других обильно применены яркие<br />

в несколько сил света и тени, иногда данные<br />

контрастирующим, т. н. дополнительным тоном,<br />

создают большую раздробленность цветового пятна,<br />

создают переходную тональность, меняющею<br />

основной локальный тон, а вместе с ним и гамму<br />

росписи. В этой манере сказываются переживания<br />

«живописной», иллюзионистической традиции<br />

позднеантичного искусства эллинистического<br />

периода, которую византийское искусство сохранила<br />

в более чистом виде~ 64 .<br />

Tanadroul bizantiur mxatvrobas-<br />

Tan Sedarebisas yincvisSi TvalSi gvxvdeba<br />

didi, qromatulad daunawevrebeli feradovani<br />

laqebis eqspresiuli ritmi da did<br />

intervalebze agebuli feradovnuli rigebi,<br />

ferTa TiTqmis Tanabari gajerebulobiTa<br />

da sinaTliT. aq Aar aris kontrastuli<br />

ferebiT damuSaveba; ar aris tendencia tonaluri<br />

gaerTianebisa, rogorc, mag., imave<br />

vladimirSi, an baCkovoSi, an laguderaSi.<br />

63 Т. Вирсаладзе, Фрагменты фресковой росписи главного<br />

Гелатского храма, Ars Georgica, 5, Tб., 1959, gv. 195;. Т<br />

. Вирсаладзе, Фрескавая роспись художника Микаела<br />

Маглакели… , gv. 202, 204; А. Вольская, Росписи<br />

средневековых трапезных Грузии, Тб., 1974, gv. 128.<br />

64 Т. Вирсаладзе, Фрескавая роспись художника Микаела<br />

Маглакели в Мацхвариши, Ars Georgica, 4, Tb., 1963,<br />

gv. 202.


studencaSic ki modelireba da feradovani<br />

laqis danawevreba mainc sakmaod Zlieria.<br />

gansxvavebuli midgoma Cans formis<br />

ferweruli damuSavebis, modelirebis mxrivac,<br />

raSic orive zemomoyvanili niSani – feradovani<br />

laqis lokaluri JReradoba da<br />

xazis dekoratiuli gamomsaxveloba gaiazreba<br />

rogorc umaRlesi faseuloba, Sesabamisad,<br />

minimalurad xdeba maTi danawevreba<br />

da `gasaxviToeba~. `В своей линейной экспресии<br />

и сдержанной, ограниченной красочной гамме,<br />

грузинские росписи не только безконечно далеки от<br />

эллинистического иллюзионозма, но существенно<br />

разнятся и от современных им памятников<br />

византийской живописи, в которых реминисцениции<br />

иллюзионизма сохранились в более чистом виде.<br />

Разнятся они и от восточно-христианских, в<br />

частности, каппадокийских памятников, линейность<br />

которых никогда не достигала той ритмической<br />

завершенности и выразительности, которая была<br />

выработана в грузинской живописи~ 65 .<br />

komnenosTa stilSi da mis Semdgom xanaSi<br />

qristianuli mxatvrobisaTvis damaxasiaTebeli<br />

gamZafrebuli emociurobac ki<br />

qarTul nawarmoebebSi sxva xasiaTisaa, sxva<br />

`gemovnebis~, ufro maJoruli da imavdroulad<br />

lirikuli. 66<br />

emociurobis TvalsazrisiT komnenos-<br />

Ta xanis bizantiur xelovnebaSi yvelaze<br />

mkafio da Tanac erT uadres nimuSad iTvleba<br />

nerezis <strong>moxatuloba</strong> serbeTSi, romelic<br />

am mxriv erTgvari `klasika~ gaxda67 . yincvisi<br />

masze ormociode wliT ufro gvian aris Sesrulebuli,<br />

magram Tavisi xasiaTiT ar iCens<br />

tendencias emociebis `MmZafri~, nerezismsgavsi<br />

gamoxatvisaken. am mxriv Tevdores XII<br />

s-is dasawyisis moxatulobebSi marTlac gacilebiT<br />

meti dramatizmi da emociurobaa,<br />

vidre yincvisSi.<br />

65 Т. Вирсаладзе, Фрескавая роспись художника Микаела<br />

Маглакели в Мацхвариши, gv. 221.<br />

66 Е. Привалова, Роспись Тимотесубани, Тб., 1980,<br />

gv. 144.<br />

67 В. Джурич, Византийские фрески, Средневековая<br />

Сербия, Дальмация, славянская Македония, М., 2000,<br />

gv. 36-41.<br />

<strong>mariam</strong> <strong>didebuliZe</strong><br />

formaTgancdis gansxvavebuloba zogjer<br />

konkretul detalebSi ukeTesadac<br />

vlindeba, vidre mTlianobaSi. qarTul da<br />

bizantiur formaTgancdas Soris mniSvnelovani<br />

stiluri gansxvaveba vlindeba nakecebis<br />

gamosaxvisas maTi modelirebis mxatvrul<br />

gaazrebaSi. mozaikur nawarmoebebSi<br />

es ufro mkafiod Cans, Tumca aranaklebad<br />

saRebaviT Sesrulebul mxatvrobaSic. ker-<br />

Zod, bizantiur nimuSebSi miRebulia nakecebis,<br />

Rrma CrdilebiT da mkafio gamoTeTrebebiT<br />

mkveTri `CakveTa~, rac, saboloo<br />

jamSi mkvrivi zedapiris datexilobis, wiboianobis<br />

STabeWdilebas qmnis (mag., nerezi,<br />

monreale). qarTul nawarmoebebSi ki Crdilebis<br />

gamoyeneba, ar iwvevs ferweruli<br />

zedapiris siRrmeSi `CaWras~, xdeba ZiriTadi<br />

tonis gaRiaveba – zogjer siTeTremdec<br />

ki, magram ara sasuraTo zedapirs `SigniT~<br />

Sesvla. forma igeba zedapiridan zemoT,<br />

Cvensken. yincvisSic asea _ marTlac, Tu<br />

aviRebT ramdenime yvelaze `plastikurad~<br />

damuSavebul figuras (mag., marjvena mociquli<br />

`sulTmofenobaSi~), vnaxavT, rom gamosaxulebis<br />

sayrdeni mainc mTliani feradovani<br />

sibrtyea da feradovani Sreebi masze<br />

`zemodan~ aris dadebuli.<br />

Crdilebis gamoyenebis Sedegad miRebuli<br />

`reliefi~ bizantiur da qarTul nawarmoebebSi<br />

arsebiTadaa gansxvavebuli. mag.,<br />

imave vladimiris <strong>wm</strong>. dimitris <strong>taZris</strong> <strong>moxatuloba</strong><br />

rom aviRoT – mociqulTa figurebis<br />

farTod gaSlil muxlebs Soris qsovili<br />

marTlac `Cafenilia~, TiTqmis iluzorulad<br />

Cakecili. aq CrdiliT Camuqeba sakmaod reliefur<br />

cvlilebas qmnis sibrtyeebis done-<br />

Si. yincvisSi, kerZod, da qarTul mxatvroba-<br />

Si sazogadod, amgvari `CakveTili reliefi~<br />

ar keTdeba, rac unda plastikuri iyos naxati<br />

da muqi Crdili. qarTul ferweraSi forma<br />

sasuraTo sibrtyis `SigniT~, siRrmeSi ar<br />

viTardeba. sibrtye Cvens ZeglebSi Zalian<br />

mdgradi da `Seuvalia~, msubuqi reliefu-<br />

81


82<br />

<strong>mariam</strong> <strong>didebuliZe</strong><br />

roba am sibrtyis `zemoT~ viTardeba, mas ar<br />

laxavs, ar `SeiWreba~ masSi 68 .<br />

didi gansxvavebaa moxatulobis sistemis<br />

TvalsazrisiTac. <strong>yincvisis</strong>dari monumen<br />

turoba Tanadroul bizantiur nawarmoebebSi<br />

naklebad igrZnoba. Tumca es is<br />

maxa siaTebelia, romelzec msjeloba mxolod<br />

Zeglebis uSualod in situ Seswavlisas<br />

aris SesaZlebeli da ara ilustraciebiT.<br />

mag., Tesalonikis taZrebis moxatulobebi<br />

sakmaod ara monumentur STabeWdilebas tovebs.<br />

`medalionebis sistemac~, esoden `popularuli~<br />

bizantiur mxatvrobebSi, aseve<br />

ara-monumenturia. SesaZloa gadaWarbebuli<br />

da dausa buTebuli Sefasebaa, magram qarTuli<br />

nawarmoebebi zogadad mainc ufro monumenturi<br />

Cans, vidre berZnuli. mag., laguderaSi,<br />

Sida sivrce gadatvirTulia mravali,<br />

Tanac sxvadasxva masStabis mqone gamosaxulebiT<br />

69 , asevea monrealeSic.<br />

ramdenadac ilustraciebiT da aRwerebiT<br />

SeiZleba vimsjeloT, am epoqis sxva<br />

bizantiur nawarmoebebSic <strong>taZris</strong> xuroTmoZRvrebasTan<br />

mxatvrobis mimarTeba monumentur<br />

da teqtonikur midgomas gacilebiT<br />

naklebad avlens, vidre es CvenSia. rogorc<br />

Cans, iq moxatulobis sistemis ufro dekoratiuli<br />

gadawyvetaa (asea, mag., studenicaSic).<br />

iqmneba STabeWdileba, rom qarTuli<br />

kedlis mxatvroba zogadad bevrad ufro<br />

monumenturia, vidre is, rasac bizantiurs<br />

uwodeben. TviT XIII s-is `moculobiT-plastikuri~<br />

stilis ZeglebSi (mag., sopoCana) moxatulobis<br />

sistemis saerTo gadawyveta arc<br />

ise monumenturia, rogorc es mosalodnelia<br />

am moxatulobis figurebis xasiaTidan<br />

gamomdinare.<br />

cxadia, XI s-is didi mozaikuri ansamblebi<br />

(mag., nea-monisa an dafnis taZarTa moxatulobebi)<br />

am mxriv gamoirCeva. isini ufro monumenturi<br />

da arqiteqtonikuria (Tumca iqac<br />

68 Т. Вирсаладзе, Фрескавая роспись художника Микаела<br />

Маглакели. ., gv. 211.<br />

69 A. P. Kazhdan, A. Wharton Epstein, Change in Byzantine<br />

culture in the Eleventh and Twefth Centuries, Los Angeles-<br />

London, 1985 ill. 41.<br />

gamosaxulebebi sivrceSi `Cakargul~ xatebad<br />

ufro Cans). magram sxva, miTumetes XII s-is<br />

miwurulisa da XIII s-is damdegis, metadre ki<br />

freskuli nawarmoebebi, romelSiac kedlebi<br />

mTlianad ifareba gamosaxulebiT, nakleb<br />

monumenturad aRiqmeba.<br />

amasTan dakavSirebiT yuradRebas ipyrobs<br />

qarTuli kedlis mxatvrobis erTi<br />

Tavisebureba – medalionebSi Caxatuli <strong>wm</strong>nidanebis<br />

gamosaxulebaTa mwkrivebi, mZivebiviT<br />

rom amkoben bizantiuri taZrebis<br />

TaRebs, pilastrebs, wirTxlebs (mag., kievis<br />

sofio, lagudera da asinu kviprosze, nea<br />

moni da sxv.), CvenSi nesgunis adreuli moxatulobis<br />

(satriumfo TaRi) da wirqolis<br />

garda, paleologosTa epoqamde TiTqmis<br />

arsad gvxvdeba. Tamaris epoqaSi <strong>wm</strong>indanTa<br />

dasebs mTeli taniT an naxevarfigurebis<br />

saxiT warmodgenili figurebi qmnis, yvela<br />

Tav-Tavis arqiteqturul monakveTSi gamosaxuli:<br />

sarkmlebisa da TaRebis wirTxlebze,<br />

burjebis waxnagebze, pilastrebze. es<br />

erTgvarad qarTuli kedlis mxatvrobis ganmasxvavebel<br />

niSnadac SeiZleba miviCnioT.<br />

mxatvruli midgomis garkveuli Tavisebureba<br />

SeiZleba SevniSnoT qtitorTa gamosaxvis,<br />

bizantiurisagan gansxvavebul,<br />

qarTul tradiciaSi. 70 jer erTi, qarTul<br />

eklesiebSi ufro metad aris miRebuli mefeTa<br />

da sxva istoriul pirTa gamosaxulebebis<br />

ganTavseba ZiriTad sivrceSi, 71 bizantiurSi<br />

ki isini ufro egvterebsa da saZvaleebSi<br />

ixatebian, Tumca, arc aia sofias samxreTi<br />

galereis saimperatoro saqtitoro<br />

kompozicia unda daviviwyoT. garda amisa,<br />

bizantiur tradiciaSi (ra Tqma unda, aris<br />

gamonaklisebic) qtitoris figura umetesad<br />

zomiT pataraa, xolo macxovris, <strong>mariam</strong>is<br />

70 Г. Алибегашвили, Светский портрет в грузинской<br />

средневековой монументальной живописи, Тб., 1979;<br />

q. miqelaZe, daviT narinis egvteris <strong>moxatuloba</strong><br />

gelaTis monastris mTavar taZarSi, disertacia,<br />

xelnaweri, Tb., 2001, gv. 56-60.<br />

71 Г. Алибегашвили, Светский портрет в грузинской<br />

средневековой монументальной живописи, Тб., 1979,<br />

gv. 25


an <strong>wm</strong>indanis figura an ufro didia, an misi<br />

toli (mag., serbeTSi). qarTul mxatvroba-<br />

Si ki swored qtitoris figuraa, rogorc<br />

wesi, sagrZnoblad didi, xolo uflisa an<br />

<strong>wm</strong>indanis – patara. cxadia, gamonaklisebi<br />

am mxri vac aris (mag., zemo-krixi, an varZia).<br />

amiT TiTqos xazi esmeba adamianisa da uflis<br />

gansxvavebul sulier ganzomilebaSi yofnas,<br />

uflis transcendenturobas, misi adamianis<br />

sivrcidan xedvas, RmerTis `sxvaganyofnas~.<br />

yincvisSi, morTul TaRedSi warmodgenili<br />

mefeebi TiTqos am da im qveynis zRvarze<br />

arian gamosaxulni, TiTqos samoTxis zRurblze<br />

dganan.<br />

gansxvaveba naTlad Cans fonis elementebis<br />

_ peizaJis da arqiteqturuli anturaJis,<br />

_ gadmocemis principebSi. miuxedavad<br />

dinamikurobisa da calkeuli motivebis<br />

garTuleba–gamravlebisa, yincvisSi dominirebs<br />

figura, xolo arqiteqtura, iseve<br />

rogorc, mag., berTubanSi, 72 mxolod kompoziciur<br />

aqcentebs qmnis, Semofarglavs figurebs,<br />

magram maSinac fonis statuss inar-<br />

Cunebs. am periodis bizantiur mxatvrobaSi<br />

ki (monreale, studenica, lagudera da sxv.),<br />

fonis elementebi da anturaJi mniSvnelovan<br />

poziciebs ikavebs.<br />

rogorc zeviTac vnaxeT, v. juriCi Tvlis,<br />

rom bizantiuri mxatvroba ganisazRvreba<br />

ara imdenad ikonografiuli erTobiT,<br />

romelic sworedac Zalian gansxvavebuliao<br />

sxvadasxva qveynebSi, aramed stilis erTobiT<br />

73 . es sakmaod sakamaToa, msgavseba-gansxvaveba<br />

orive am aspeqtSi vlindeba, magram,<br />

vfiqrob, ikonografiuli erToba ufro<br />

Zlieri aris, miuxedavad mkafiod gamovlenili<br />

erovnuli Tematikisa (mag., qarTul<br />

taZrebSi jvris didebis gamosaxva gumbaT-<br />

Si). cxadia, ferweris mxatvruli enis safuZveli<br />

diaxac saerToa mTels saqristianoSi,<br />

magram mxatvruli stili _ Tu mas formaT-<br />

72 А. Вольская, Росписи средневековых трапезных Грузии,<br />

Тб., 1974, gv. 144.<br />

73 e e<br />

V. Djurić, La peinture murale byzamtine: XII et XIII<br />

siecles, gv. 162.<br />

<strong>mariam</strong> <strong>didebuliZe</strong><br />

gancdis fizikur gamosaxulebad, mxatvruli<br />

gemovnebis, prioritetebis, xerxebis da<br />

sxva morfologiuri Tu sintaqsuri elementebis<br />

erTobliobad miviCnevT, romelic<br />

sakmaod mdgradia drois did manZilze _<br />

swored met gansxvavebas da TviTmyofadobas<br />

avlens. marTlac, ar aris saWiro Rrma<br />

saxelovnebaTmcodneo analizis Catareba,<br />

raTa kapadokiuri moxatulobebi konstantinopolurisagan<br />

gaimijnos swored rom<br />

formaTgancdis da ara mxatvruli donis an<br />

Tundac ikonografiis TvalsazrisiT.<br />

asevea qarTuli mxatvroba, romlis SigniTac,<br />

Tavis mxriv, mravali mimarTulebac<br />

arsebobs 74 , Sesrulebis gansxvavebuli donec<br />

da ganviTarebis gansxvavebuli etapebic<br />

75 . magram mTels am mravalferovnebas<br />

aqvs garkveuli gamaerTianebeli, mdgradi<br />

tradiciis niSnebi. swored es niSnebi ganasxvavebs<br />

mas imisgan, rasac zogadad bizantiurs<br />

uwodeben, anu umetes SemTxveva-<br />

Si, swored konstantinopolurisgan 76 . es<br />

ki, rogorc wesi, elinisturi sawyisebis da<br />

tradiciis sicocxlisunarianobas gulisxmobs.<br />

aki o. de musis azriT, bizantiuri xelovnebis<br />

udidesi Rvawli swored imaSia,<br />

rom cocxlad Semoinaxa da mere dasavleT<br />

evropas gadasca antikuri elinizmis mxatvruli<br />

tradiciebi da amiT uzrunvelyo renesansis<br />

dabadeba evropaSi 77 . cxadia, o. demusi<br />

sruliadac ar ugulvebelyofda bizantiuri<br />

xelovnebis TavisTavad mniSvnelobas<br />

da faseulobas, magram am gancxadebaSi naTlad<br />

Cans, igi masSi ra Rirebulebebs afasebs.<br />

swored aq aris gansxvavebis Ziric – qar-<br />

Tuli xelovneba `Tavisufalia~ am elinisturi<br />

warsulisagan 78 . da mxolod garkveul<br />

74 А. Вольская, Живописные школы средневековой<br />

Грузии, qarTuli xelovnebisadmi miZRvnili II<br />

saerTaSoriso simpoziumi, Tb., 1977.<br />

75 Т. Вирсаладзе, Основные этапы развития грузинской<br />

монументальной живописи, II Международный симпозиум<br />

по грузинскому искусству, Тб., 1977.<br />

76 R. Cormack, Byzantine Art, gv. 2-5.<br />

77 O. Demus, Byzantine Art and the West, New York University<br />

Press, 1970, gv. 239.<br />

78 k. maCabeli, `saqarTvelo da bizantiuri<br />

83


84<br />

<strong>mariam</strong> <strong>didebuliZe</strong><br />

donemde, imdenad ramdenadac es Cadebulia<br />

TviT mis tradiciebSi, aviTarebs plastikur<br />

formas (gavixsenoT winaqristianuli<br />

warsulis mdidari plastika, TumcaRa statuaruli<br />

mrgvali qandakebis gareSe).<br />

rogorc vxedavT, garda saerTo qristianuli<br />

mxatvruli enisa, romelic aerTianebs<br />

yvela droisa da qveynis mxatvrobebs,<br />

<strong>yincvisis</strong> <strong>wm</strong>. <strong>nikolozis</strong> <strong>taZris</strong> ferwe ruli<br />

ansambli Tavisi Tanadrouli bizantiuri<br />

(farTo gagebiT) mxatvrobis ganviTa rebis<br />

xazSi pirdapir ver Tavsdeba da zogi msgavseba<br />

ufro garegnuli xasiaTisaa, vidre sinqronul-paraleluri<br />

ganviTarebis Sedegi.<br />

<strong>yincvisis</strong> moxatulobis plastikuroba<br />

ki, romelic safuZvels aZlevs ucxoel<br />

mkvlevarebs is `sivrciT-moculobiT-plastikur~<br />

stils miakuTvnon, anu mileSevasa<br />

da sopoCanas winamorbedad ganixilon, sul<br />

sxva bunebisaa.<br />

qarTul saxviT xelovnebaSi moculobiT-plastikuri<br />

gamomsaxveloba gacilebiT<br />

adre vlindeba da `ifurCqneba~, kerZod,<br />

XI s-is I naxevarSi da ara Tamaris dros. Ees<br />

naTlad Cans qvis reliefSic da Weduroba-<br />

Sic. sxvaTaSoris, mxatvrobaSic, gansakuTrebiT<br />

tao-klarjeTis moxatulobebSi, mag.,<br />

iSxnis gumbaTis ferweraSi, atenSi da Semdgom<br />

ganviTarebas mefis mxatvar Tevdores<br />

SemoqmedebaSi poulobs 79 .<br />

Tumca mocemuli naSromi ZiriTadad<br />

mxatvruli formis aspeqtebiT Semoifargla,<br />

mainc unda iTqvas zogi ram <strong>moxatuloba</strong>Ta<br />

programebis da ikonografiis Sesaxeb.<br />

samyaro~, gv. 156.<br />

79 Н. Аладашвили, Г. Алибегашвили, А Вольская, Росписи<br />

художника Тевдоре в Верхней Сванетии, Тб., 1966, gv. 63-<br />

65. am periodSi plastikurobis gancda sakmaod<br />

Zlieria da Tanac yvela elementSi vlindeba –<br />

xazSic da modelirebaSic. e. privalova Tvlis,<br />

rom iSxnisa da oTxTa eklesiis <strong>moxatuloba</strong>Ta<br />

naxati imdenad bizantiuri gavleniT elinisturi<br />

nimuSebis mimsgavseba ki ar aris, ramdenadac kacxis<br />

da nikor<strong>wm</strong>indis reliefebis xazobriobis, SiomRvimisa<br />

da safaris kankelebis plastikurobis<br />

gamoZaxilia. Е. Привалова, Некоторые особенности<br />

грузинских росписей рубежа XII-XIII веков, gv. 151 .<br />

sayovelTaod aRiarebulia qarTul<br />

taZarTa kedlis mxatvrobis programebis<br />

midrekileba Zveli tradiciuli Temebisadmi.<br />

aseTia mag., jvris dideba (svadasxva saxiT),<br />

riTac qarTuli programebi marTlac<br />

naTlad gansxvavdeba bizantiurisgan. am mxrivac<br />

<strong>yincvisis</strong> <strong>moxatuloba</strong> qarTuli tradiciis<br />

erTgulia – aqac gumbaTSi jvris didebaa<br />

vedrebis rigiT, winaswarmetyvelTa<br />

da mowameTa figurebiT gumbaTis yelSi da<br />

sakmaod Taviseburad interpretirebuli<br />

maxarebelTa portretebiT afrebSi. am sqemas<br />

pirdapiri analogi Znelad Tu SeiZleba<br />

movuZebnoT. marTalia, saqarTveloSi jvris<br />

didebis garSemo ganTavsebul, medalioneb-<br />

Si Caweril maxarebelTa naxevarfigurebis<br />

gamosaxulebaTa sakmaod bevri nimuSi arsebobs:<br />

mowameTas eklesia udabnoSi, udabnos<br />

didi eklesiis CrdiloeTi egvteri, ozaani,<br />

safara, Wule, axtala, magram afrebze medalionebSi<br />

Caxatuli maxareblebis gamosaxva<br />

Tanmxlebi angelozebiT, sakmaod `qarTuli~<br />

versia Cans (mag., timoTesubani, ozaani).<br />

Tumca aseTive redaqciiT gvxvdeba es Tema<br />

zogan kapadokiasa da egvipteSi 80 ; rac Seexeba<br />

angelozebis wyvilebs, isini antikuri da<br />

adre qristianuli repertuaris mfrinavi<br />

viqtoriebis motivs mogvagonebs 81 da mozeime<br />

eklesiis – qristianobis triumfis Temas<br />

aZlierebs.<br />

qarTuli taZrebis gumbaTebSi jvris<br />

gamosaxva (reliefurisa Tu ferwerulis)<br />

safuZvlianad aris Seswavlili qarTvel da<br />

ucxoel mkvlevarTa mier 82 . jvris didebis<br />

80 Е. Привалова, Роспись Тимотесубани, gv. 7, 17, 173.<br />

81 Е. Привалова, Роспись Тимотесубани, gv. 170.<br />

82 Т. Вирсаладзе, Фрагменты фресковой росписи главного<br />

Гелатского храма, gv. 169-170; Т. Вирсаладзе, Грузинские<br />

купольные схемы зрелого средневековья, Избранные<br />

Труды, Тб., 2007, gv. 225-261; Е. Привалова, Роспись<br />

Тимотесубани, Тб., 1980, gv. 15-17; Н. Аладашвили<br />

Тема «Вознесения креста» В Грузинском искусстве, Zeglis<br />

megobari, 17, Tb., 1969, gv. 129; Н. Аладашвили<br />

Особенности декора купола грузинских церквей, iv. javaxiSvilis<br />

sax. Tbilisis saxelmwifo universitetis<br />

xelovnebis istoriisa da Teoriis kaTedris<br />

samecniero Sromebis krebuli, #6, 2005, gv. 5-20;<br />

А. Вольская, Росписи средневековых трапезных Грузии,


gamosaxvas qarTul taZarTa gumbaTebSi ierusalimuri<br />

tradiciis mdgradobas ukav-<br />

Sireben 83 , Tumca, garda amisa, es tradicia<br />

unda efuZnebodes sakuTriv saqarTveloSi<br />

qristianobis istorias, kerZod ki `moqcevaÁ<br />

qarTlisaÁ~-Si aRweril jvris gamoCinebas<br />

mcxeTis Tavze, martvilis dResaswaulis<br />

dRes 84 .<br />

gumbaTSi jvris didebis Tema (jvris<br />

amaRlebisa an Zlevis jvris saxiT) qarTuli<br />

kedlis mxatvrobis gamorCeul niSnad aris<br />

miRebuli da misi uamravi variacia arsebobs<br />

jer kidev Telovanidan da sabereebidan<br />

moyolebuli, ufro Camoyalibebuli saxiT<br />

iSxansa da xaxulSi, Semdgom Tamaris epoqis<br />

ZeglebSi da a. S.<br />

sakurTxevlis konqSi <strong>mariam</strong>is gamosaxulebac<br />

ki, romelic swored bizantiuri<br />

gavlenebis gaZlirebis niSnadaa miCneuli,<br />

(Tumca XI s-dan sakmaod mdgradad ikidebs<br />

fexs saqarTveloSi), sinamdvileSi swored<br />

am periodSi saqarTvelos RmrTismSoblis<br />

wilxvedrobis Temis gaZlierebasa da gaaqtiurebasTan<br />

unda iyos dakavSirebuli da<br />

ganpirobebuli.<br />

principSi, <strong>yincvisis</strong> moxatulobis programa<br />

iziarebs Tanadroul bizantiur saxviT<br />

xelovnebaSi aqtualur Temebs (mag., mwvaleblobasTan<br />

dapirispireba, liturgikuli<br />

Тб., 1974, gv. 135-136; Z, Skhirtladze, “Under the sign of<br />

the Triumph of Holy Cross: Telovani church original decoration<br />

and its Iconographic programme~, Cahiers Archeologique,<br />

#47, 1999, gv. 101-118; T. Velmans, A. Alpago Novello<br />

, Miroir de L’Invisible, Peintures Murales et architecture de la<br />

Géorgie (VI e –XV e S.) Zodiaque, MCMXCVI, 43-52; J. Lafontaine<br />

–Dosogne “L’évolution du programme décoratif des<br />

églises de 1071 a 1261~, XV Congres International d’Etudes<br />

Byzantines, Athèns, 1976, Rapports et co-reports, v. III, Athèns,<br />

1981, gv. 131; N. et M. Thierry “Peintures du X e siècle<br />

en Géorgie méridionale et leurs rapports avec la peinture byzantine<br />

d’Asie Mineure~, Cahiers Archéologiques, XXIV, Paris,<br />

1975, gv. 94. da sxv.<br />

83 Е. Привалова, Роспись Тимотесубани, gv. 15-17; T. mgalobliSvili,<br />

klarjuli mravalTavi, Tb., 1991,<br />

gv. 180-182; J. Lafontaine –Dosogne, “L’évolution du programme<br />

decorative…, gv. 129-159; N. et M. Thierry, “Peintures<br />

du X e siècle en Géorgie méridionale et leurs rapports avec<br />

la peinture Byzantine, gv. 94.<br />

84 a. oqropiriZe, `mcxeTis jvris <strong>taZris</strong> SinaarsisaTvis~,<br />

r<strong>wm</strong>ena da codna, #1(11), 2003, gv. 34-37.<br />

<strong>mariam</strong> <strong>didebuliZe</strong><br />

Temebis momZlavreba, evqaristiasTan dakavSirebuli<br />

Temebis xazgasma, vnebis ciklis<br />

gaaqtiureba, qristes ori bunebis gamokveTa,<br />

<strong>wm</strong>indanTa figurebis momravleba da sxv. 85 ),<br />

gansakuTrebiT ki programis agebas ara dodekaortonis<br />

an Tundac wliuri kalendaris<br />

mixeviT, aramed liturgikul teqstebsa da<br />

sakiTxavebze dafuZnebiT 86 .<br />

g. babiCi miiCnevs, rom qarTul mxatvrobaSi<br />

liturgikuli Temebis da liturgiis<br />

komentarebis zegavlena mxatvrobis programaze<br />

ar aris mainc da mainc SesamCnevi da<br />

Tamaris epoqaSi am tendenciis arsebobas bizantiuri<br />

xelovnebis gaZlierebiT xsnis da<br />

<strong>yincvisis</strong> magaliTi swored amasTan dakavSirebiT<br />

mohyavs 87 . Tumca es tendencia mTels<br />

samarTlmadidebloSi iCens Tavs swored<br />

am periodSi da erTgvarad, saerTo suliskveTebis<br />

gamoxatuleba unda iyos, saerTo<br />

saRvTismetyvelo da saeklesio problematikis<br />

anarekli 88 .<br />

marTlac, XI s-dan moxatulobis programebSi<br />

SeiniSneba aqcentebis erTgvari<br />

gadaadgileba saxarebis teqstidan liturgikul<br />

msaxurebaze. `axali~ programebi STagonebuli<br />

iyo im teqstebiT, romlebic Jamiswirvis<br />

dros ikiTxeboda an igalobeboda 89 .<br />

XII s-mde yovelive qristologiur dogmatebze<br />

iyo koncentrirebuli 90 , Semdgom<br />

ki evqaristiul da zogadad liturgikul<br />

85 Sh. E. J. Gerstel, Beholding the sacred mysteries. Programs<br />

of the Byzantine Sanctuary, Seattle and London, 1999.<br />

86 m. <strong>didebuliZe</strong>, saRvTismetyvelo polemikis asaxvisaTvis<br />

<strong>yincvisis</strong> <strong>wm</strong>. <strong>nikolozis</strong> <strong>taZris</strong> <strong>moxatuloba</strong>Si,<br />

saqarTvelos siZveleni, 6, 2004, gv. 116-<br />

146.<br />

87 G. Babič, “Les programmes absidaux en Géorgie et dans les<br />

Balkans entre le XI e et XIII e siècle~, qarTuli xelovnebis<br />

III saerTaSoriso simpoziumis masalebi, barileCe,<br />

198, gv. 120<br />

88 m. <strong>didebuliZe</strong>, saRvTismetyvelo polemikis<br />

asaxvisaTvis, gv. 116-146<br />

89 H. Maguire, Art and Eloquence in Byzantium, Princeton,<br />

1981; Sh. E. J. Gerstel, Beholding the sacred mysteries. Programs<br />

of the Byzantine Sanctuary, Seattle and London, , 1999,<br />

gv. 2, 48.<br />

90 S. Dufrenne, “L’Enrichessement du programme<br />

iconographique dans les eglises byzantines du XIII e siècle~,<br />

krebulSi: L’art byzantine du XIII e siecle, Beograde, 1967,<br />

gv. 35-36.<br />

85


86<br />

<strong>mariam</strong> <strong>didebuliZe</strong><br />

Temebsa da siuJetebze. xatmebrZoleobis<br />

damarcxebis Semdeg, marTlmadidebelma<br />

eklesiam, amowura ra qristologiuri dogmatebis<br />

ganxilva Svid msoflio saeklesio<br />

krebaze, liturgiis sakiTxebze gaamaxvila<br />

yuradReba, rac, cxadia, xelovnebaSic maSinaTve<br />

aisaxa, gansakuTrebiT TvalnaTliv ki<br />

kedlis mxatvrobis programebSi 91 .<br />

am saerTo suliskveTebisas <strong>yincvisis</strong><br />

moxatulobis programa mainc gamoirCeva<br />

TavisTavadobiTa da ganumeoreblobiT. <strong>moxatuloba</strong>Si<br />

aris ramdenime Tema, romelic<br />

an sul ar gvxvdeba bizantiur mxatvroba-<br />

Si (mag., <strong>wm</strong>. <strong>nikolozis</strong>a da <strong>wm</strong>. silibistros<br />

wyvi ladi portreti sakurTxevelSi 92 ), anda<br />

am etapze jer TiTqmis ar gvxvdeba sxva qveynebis<br />

xelovnebaSi (mag., `Ziri iesesi~ aris<br />

faqtobrivad erT-erTi uadresi nimuSi am<br />

Temis gamosaxvisa samarTlmadideblos kedlis<br />

mxatvrobaSi 93 ). igive SeiZleba iTqvas<br />

<strong>wm</strong>. <strong>nikolozis</strong> egzom gavrcobili (TiTqmis<br />

20 scena!) cxovrebis ciklis Taobaze 94 , da,<br />

91 J. Lafontaine –Dosogne, “L’évolution du programme<br />

décoratif des églises de 1071 a 1261~, XV Congres<br />

International d’Etudes Byzantines. Athèns, 1976. Rapports et<br />

co-reports, v. III, Athèns, 1981, gv. 129-5; A. P. Kazhdan, A.<br />

Wharton Epstein, Change in Byzantine culture in the Eleventh<br />

and Twefth Centuries, Los Angeles-Lonson, 1985, gv. 97-<br />

98; G. Babić, “Les discussions christologiques et le décor<br />

des églises byzantinies au XII e siècle~, Früh~mittelalteriche<br />

Studien, Band 2, Berlin, 1968, gv. 368-386; Sh. E. J. Gerstel,<br />

Beholding the sacred mysteries. Programs of the Byzantine<br />

Sanctuary, Seattle and London, 1999.<br />

92 M. Didebulidze, St. Nicholas in the 13 th century mural painting<br />

of Kintsvisi Church, Iconographica, VI Firenze, 2007,<br />

gv . 61-77.<br />

93 m. <strong>didebuliZe</strong>, Ziri iesesi <strong>yincvisis</strong> <strong>wm</strong>. N<strong>nikolozis</strong><br />

taZarSi, ACADEMIA, t. 6-7, gv. 41-49.<br />

94 M. Didebulidze, St. Nicholas in the 13 th century mural painting<br />

of Kintsvisi Church, gv. 66.<br />

cxadia, qarTvel <strong>wm</strong>indanTa gamosaxulebebze<br />

(<strong>wm</strong>. asurel mamaTa oTxi figura dasavleT<br />

kedelze), maT Soris ki, Tavisi samociqulo<br />

RirsebiT gamorCeulad xazgasmul qarTvelTa<br />

ganmanaTlebel <strong>wm</strong>. ninoze 95 .<br />

rogorc vxedavT, <strong>yincvisis</strong> moxatulobis<br />

magaliTze naTlad Cans, rom saerToqristianuli<br />

mxatvruli principebisa da suliskveTebis<br />

farglebSi, qarTul ferweras<br />

sakmaod Taviseburi ganviTarebis gza aqvs,<br />

romelic e. w. bizantiuri mxatvrobis (gnebavT,<br />

farTo gagebiT) ganviTarebis absoluturad<br />

sinqronuli ar aris. arc mibaZvasa da<br />

epigonobazea marTebuli saubari – es erTi<br />

saerTo qristianuli, marTlmadidebluri<br />

mxatvruli azrovnebisa da Semoqmedebis<br />

ori gansxvavebuli, TavisTavadi `xmaa~.<br />

95 m. <strong>didebuliZe</strong>, axali monacemebi <strong>yincvisis</strong><br />

<strong>wm</strong>. ni kolozis <strong>taZris</strong> XIII s-is moxatulobis<br />

Sesaxeb, saqarTvelos siZveleni, 1, 2002,<br />

gv. 85-100.


sur. 1. yincvisi. <strong>wm</strong>. <strong>nikolozis</strong> taZari,<br />

interieri, XIII s-is damdegi<br />

sur. 2. lagudera (kviprosi). panagia to<br />

arakus eklesia, xedi gumbaTze, 1192 w.<br />

sur. 3. yincvisi. <strong>wm</strong>. <strong>nikolozis</strong> taZari,<br />

menelsacxeble dedani qristes saflavTan,<br />

angelozi, XIII s-is damdegi<br />

<strong>mariam</strong> <strong>didebuliZe</strong><br />

87


88<br />

<strong>mariam</strong> <strong>didebuliZe</strong><br />

sur. 5. patmosi. <strong>wm</strong>. ioane<br />

RvTismetyvelis monastris<br />

satrapezo; <strong>wm</strong>. beri, XII s-is<br />

miwuruli<br />

sur. 4. yincvisi. <strong>wm</strong>. <strong>nikolozis</strong><br />

taZari, mociqulTa ziareba,<br />

<strong>wm</strong>. andria pirvelwodebuli,<br />

XIII s-is damdegi<br />

sur. 6. vladimiri. <strong>wm</strong>. demetres taZari,<br />

gankiTxvis dRe, mociqulebi. 1195 w.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!