sabWoTa kavSiris daSla

sabWoTa kavSiris daSla sabWoTa kavSiris daSla

vaxtang guruli<br />

<strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> <strong>daSla</strong><br />

Tbilisi<br />

2007


2<br />

<strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> <strong>daSla</strong><br />

(kanonzomiereba Tu SeTqmuleba?)<br />

1991 wlis 8 dekembers msoflios istoriaSi umniSvnelovanesi movlena moxda:<br />

arseboba Sewyvita zesaxelmwifom – <strong>sabWoTa</strong> socialisturi respublikebis kavSirma.<br />

msoflios politikuri rukidan <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> gaqroba TavisTavad<br />

erTmniSvnelovan movlenas ar warmoadgenda. praqtikulad adgili hqonda or<br />

erTmaneTTan dakavSirebul, magram amave dros gansxvavebul movlenas: pirveli.<br />

<strong>sabWoTa</strong> politikuri, ekonomikuri, socialuri da ideologiuri sistemis msxvrevas;<br />

meore. <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> <strong>daSla</strong>s damoukidebel, suverenul saxelmwifoebad. orive<br />

movlena drosa da sivrceSi erTdroulad ganviTarda. swored amiT iyo<br />

gapirobebuli is, rom uzarmazari samxedro–ekonomikuri potencialis mqone da<br />

Tavisi hegemonisturi bunebiT cnobili zesaxelmwifo didi sisxlisRvrisa da<br />

omebis gareSe daiSala.<br />

dasavluri samyaros (dasavleT evropis qveynebis, amerikis SeerTebuli<br />

Statebis) brZola <strong>sabWoTa</strong> saxelmwifos (<strong>sabWoTa</strong> ruseTis, <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong>)<br />

winaaRmdeg ramdenime periods moicavs:<br />

pirveli. 1917–1941 wlebSi dasavluri samyaro brZolis formebad iyenebda<br />

<strong>sabWoTa</strong> xelisuflebis arcnobas, qveynis SigniT anti<strong>sabWoTa</strong> Zalebis mxardaWerasa<br />

da samxedro intervencias, ekonomikur blokadas, danarCeni msofliosagan <strong>sabWoTa</strong><br />

<strong>kavSiris</strong> izolacias. es brZola uSedegod dasrulda. uTanxmoebam dasavlur<br />

samyaroSi <strong>sabWoTa</strong> kavSirs ekonomikuri blokadisa da politikuri izolaciis<br />

daZlevis saSualeba misca. bolomde principul pozicias <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> mimarT<br />

imxanad anti<strong>sabWoTa</strong> moZraobis medroSe inglisic ki ver inarCunebda xolme.<br />

meore. 1941–1945 wlebSi dasavluri samyaro, romlis liderobis SenarCunebas<br />

ukve uperspeqtivod cdilobda inglisi, ori miznis miRwevas eswrafoda: germaniisa<br />

da misi mokavSireebis damarcxeba da <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> maqsimalurad dasusteba.<br />

<strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> dasusteba pirvel rigSi iTvaliswinebda qveynis ekonomikaSi<br />

krizisuli viTarebis Seqmnas. omisagan dangreuli ekonomikis aRdgenis procesSi<br />

Seqmnil sirTuleebs unda daeZaba socialuri viTareba, yovelive amas ki unda<br />

Seeferxebina mecnierul–teqnikuri progresi, axali teqnologiebis danergva, rac<br />

sul male uaryofiT gavlenas moaxdenda <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> samxedro–ekonomikuri<br />

potencialis zrdaze.<br />

mesame. 1945–1985 wlebSi dasavluri samyaros, romlis lideroba meore<br />

msoflio omis Semdgom upirobod igdo xelT amerikis SeerTebulma Statebma,<br />

strategia aseTi iyo: <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> <strong>daSla</strong> unda dawyebuliyo <strong>sabWoTa</strong><br />

politikuri, ekonomikuri, socialuri da ideologiuri sistemis msxvreviT.<br />

ekonomikis gaCanageba, mZime socialuri viTareba, adamianis uflebebisaTvis brZola,<br />

<strong>sabWoTa</strong> kavSirSi mcxovrebi erebis antirusuli da anti<strong>sabWoTa</strong> moZraoba, eTnikuri<br />

da religiuri konfliqtebi <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> politikur xelmZRvanelobas mZime<br />

mdgomareobaSi Caagdebda. <strong>sabWoTa</strong> kavSiri nel–nela dasustdeboda daDdasavluri<br />

samyarosaTvis advili samarTavi gaxdeboda.<br />

meoTxe. 1985–1991 wlebSi dasavlurma samyarom ukve mopovebuli warmatebebiT<br />

isargebla da <strong>sabWoTa</strong> sistemis likvidaciis, <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> daSlis kompleqsuri<br />

(sistemuri) programa aamoqmeda. ase daiwyo „gardaqmna“ – <strong>sabWoTa</strong> sistemis<br />

likvidacia da <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> <strong>daSla</strong>.


3<br />

X X X<br />

1985 wels dawyebuli „gardaqmna“ (<strong>sabWoTa</strong> sistemis likvidaciisa da <strong>sabWoTa</strong><br />

<strong>kavSiris</strong> daSlis programa), romlis formaluri ideologoba mixeil gorbaCovs<br />

xvda wilad, ar yofila <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> politikur xelmZRvanelobaSi, qveynis<br />

politikur elitaSi momwifebuli azris Sedegi. “gardaqmna” <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong><br />

farglebs gareT (dasavlur samyaroSi) daigegma da mis mimdinareobaze kontroli<br />

qveynis garedanve xorcieldeboda. <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> politikuri da samxedro<br />

elita mTlianobaSi aRebuli imdenad uunaro aRmoCnda, rom „gardaqmnis“ saboloo<br />

mizani ver amoicno, mixeil gorbaCovis mier deklarirebuli „gardaqmna“ qveynis<br />

politikurma da samxedro elitam xruSCov–breJnevis epoqis cnobil populistur<br />

RonisZiebebs Seadara da garkveulwilad ironiiTac ki Sescqeroda emociebiT<br />

datvirTul mixeil gorbaCovis gamosvlebs. Tavdapirvelad ise Canda, rom am<br />

gamosvlebSi sagangaSoze bevrad meti saanekdoto masala iyo. Tumca ase mxolod<br />

erTi SexedviT Canda.<br />

„gardaqmnis“ gegma ar iTvaliswinebda saboloo miznebis (<strong>sabWoTa</strong> sistemis<br />

likvidaciisa da <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> daSlis) Tavidanve gacxadebas. „gardaqmna“<br />

daiwyo XX saukunis 20–30–ian wlebSi Camoyalibebuli „administraciul–<br />

brZanebluri sistemis“ kritikiT, politikuri represiebis dagmobiT (nikita<br />

xruSCovis sayvareli Temebi), ekonomikis ganviTarebis daCqarebis, xarisxobrivi<br />

maCveneblis gaumjobesebis, socialuri problemebis gadaWris, ganiaraRebis<br />

moTxovniT (leonid breJnevis sayvareli Temebi).<br />

Semdeg popularuli gaxda lozungi, romelic socializmisaTvis „adamianuri<br />

saxis“ micemas moiTxovda. am lozungis arsSi seriozulad garkveva arc aravis<br />

ucdia. politikuri da samxedro elitis mcire nawilma safrTxe maSin dainaxa, roca<br />

qveynis politikur cxovrebaSi <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> komunisturi partiis<br />

xelmZRvaneli rolis dakninda, ekonomikaSi saxelmwifo seqtoris monopoliis<br />

SezRudva da aRmosavleT evropasa da msoflios sxva regionebSi <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong><br />

hegemonisturi politikis kritika daiwyo. am etapze gardaqmnas politikuri da<br />

gansakuTrebiT samxedro elitis mxridan SeiZleboda seriozuli winaaRmdegoba<br />

Sehqmnoda. gardaqmnis mamebs esec gaTvaliswinebuli hqondaT. daiwyo imisi<br />

ostaturi propaganda, rom kerZo seqtoris waxalisebis, mravalpartiulobis<br />

damkvidrebis, aRmosavleT evropis daTmobis, msoflios sxvadasxva qveynebis<br />

(magaliTad, avRaneTis) Sinaur saqmeebSi samxedro–politikuri Carevis Sewyvetis<br />

sanacvlod SenarCunebuli iqneboda zesaxelmwifo _ <strong>sabWoTa</strong> kavSiri. xruSCov–<br />

breJnevis epoqaSi aRzrdili <strong>sabWoTa</strong> politikuri da samxedro elita imdenad<br />

ususuri aRmoCnda, rom mosalodneli safrTxe ver SeniSna. ver gaacnobiera<br />

elementaruli WeSmariteba: <strong>sabWoTa</strong> sistemis likvidaciis SemTxvevaSi <strong>sabWoTa</strong><br />

<strong>kavSiris</strong> arsebobas seriozuli safrTxe emuqreboda. safrTxe kidec rom SeeniSna,<br />

<strong>sabWoTa</strong> elitas zesaxelmwifos krizisidan gamoyvanis gegmis monaxazic ki ar<br />

gaaCnda. „gardaqmnis“ mowinaaRmdege politikosebi da samxedroebi SeiZleba Tavsac<br />

ityuebdnen, roca <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> SenarCunebis Sesaxeb dapireba irwmunes. ase<br />

gaswira komunistur ideebze aRzrdilma politikurma da samxedro elitam<br />

„mSobliuri“ komunisturi partia – <strong>sabWoTa</strong> sistema, saSinao da sagareo politikis<br />

is principebi, <strong>sabWoTa</strong> ruseTsa da <strong>sabWoTa</strong> kavSirSi wmidaTawmidad rom iyo<br />

aRiarebuli 1917 wlidan. didi mixvedra ar undoda imas, rom „gardaqmnis“ gegmis<br />

realizebaSi didi Zala – mokavSire respublikebis erovnuli moZraoba– Caebmeboda.<br />

<strong>sabWoTa</strong> sistemis demontaJisa da <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> daSlis kargad gaazrebuli<br />

scenaris mixedviT <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> mesaflave swored erovnuli moZraoba unda<br />

yofiliyo. „gardaqmnis“ ideologebi, erTi mxriv, <strong>sabWoTa</strong> politikuri, ekonomikuri,<br />

socialuri da ideologiuri sistemis ngreviT SeSfoTebul politikur da


4<br />

samxedro elitas <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> SenarCunebis garantias aZlevdnen, xolo, meore<br />

mxriv, mokavSire respublikebSi sul ufro mzard erovnul moZraobas farulad<br />

„<strong>sabWoTa</strong> imperiis“ ngrevisaken mouwodebdnen.<br />

mixeil gorbaCovma erT–erT Tavis gamosvlaSi leonid breJnevis<br />

mmarTvelobis periods (1964–1982 ww.) „uZraobis“ wlebi uwoda. mixeil gorbaCovs<br />

politikuri mosazrebiT ar uTqvams, rom „uZraobis“ da Tanac „didi uZraobis“<br />

periodi daiwyo 1953 wlidan da igi erTnairad exeboda rogorc nikita xruSCovis<br />

(1953–1964 ww.), ise leonid breJnevis (1964–1982 ww.) mmarTvelobis periodebs.<br />

procesi Seuqcevadi iyo da igi gagrZelda 1982–1985 wlebSic (iuri andropovisa da<br />

konstantine Cernenkos mmarTvelobis periodSi) anu im periodSi, romelsac<br />

„katafalkebiT rbolas“ uwodeben.<br />

1953–1985 wlebi <strong>sabWoTa</strong> sistemis samocdaaTwlian istoriaSi Tavisi arsiT<br />

warmoadgenda „ukuqcevis gzas“. ekonomikis zrdisa da qveynis samxedro–politikuri<br />

siZlieris SenarCunebis fonze sul ufro aSkara xdeboda, rom <strong>sabWoTa</strong> kavSiri<br />

„ukuqcevis gzas“ daadga. aSkaraa, rom zesaxelmwifos istoria gaiyo or periodad:<br />

ioseb stalinisa da ioseb stalinis Semdgom periodebad. pirveli periodis finali<br />

socializmi iyo, meorisa – kapitalizmi.<br />

<strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> istoriis meore anu ioseb stalinis Semdgomi periodi (1953–<br />

1991 ww.) Tavis xasiaTiT or etapad iyofa – evoluciur etapad (1953–1985 ww.) da<br />

revoluciur etapad (1985–1991 ww.). meore etapis saboloo Sedegi iyo <strong>sabWoTa</strong><br />

sistemis likvidacia da <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> <strong>daSla</strong>.<br />

<strong>sabWoTa</strong> sistemis ngrevisa da <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> daSlis tendenciebma Tavi<br />

iCines jer kidev ioseb stalinis mmarTvelobis periodSi. am tendenciebis Sesaxeb<br />

imxanad aravin saubrobda. aseTi ganwyobileba gagrZelda ioseb stalinis sikvdilis<br />

(1953 w.) Semdegac. ioseb stalinis mier Seqmnil sistemas stabilurobis ramdenime<br />

sartyeli hqonda, ris gamoc misi erTi SeteviT, erTbaSad mospoba warmoudgeneli<br />

iyo. stabilurobis TiToeuli sartyeli cal–calke unda daZleuliyo. es imas<br />

niSnavda, rom mTeli sistemis sabolood mospobas didi dro dasWirdeboda. ioseb<br />

stalinis mier Seqmnili sistemis stabilurobis ukanaskneli sartyeli moispo miwis<br />

gayidvis dakanonebiT. es ki ruseTSi XX da XXI saukuneTa mijnaze moxda, anu<br />

sistemis ngreva daaxloebiT 50 weli gagrZelda.<br />

<strong>sabWoTa</strong> sazogadoeba didi xnis manZilze ver amCnevda imas, rom nikita<br />

xruSCovis mmarTvelobis wlebSi momxdari didi Cavardnebi (magaliTad,soflis<br />

meurneobis produqciis Semcireba, puris krizisi da a.S.) nikita xruSCovis<br />

„subieqtivizmisa da voluntarizmis“ Sedegi ki ar iyo, aramed <strong>sabWoTa</strong> sistemis<br />

krizisis gamoxatulebas warmoadgenda. sazogadoeba aseve ver amCnevda imas, rom<br />

leonid breJnevis mmarTvelobis periodSi SemuSavebuli stereotipi – „generaluri<br />

mdivani Rupavs qveyanas“ – sistemis saZirkvelSi dawyebuli seriozuli krizisis<br />

miCqmalvis cda iyo. sazogadoebas arc is hqonda gacnobierebuli, rom, rac leonid<br />

breJnevis mmarTvelobis periodSi xdeboda, daiwyo nikita xruSCovis mmarTvelobis<br />

dros. swrafi tempiT mimdinareobda e.w. „dabali fenebis“ gaxrwna (saxelmwifo<br />

qonebis qurdoba, disciplinis moSla warmoebis sferosa da armiaSi, kriminogenuli<br />

viTarebis gauareseba), dasavluri moralis damkvidrebisaTvis xelis Sewyoba<br />

(milionobiT <strong>sabWoTa</strong> turistis mogzauroba dasavleT evropisa da amerikis<br />

qveynebSi, uamravi ansamblisa da Teatris gastrolebi dasavleTis qveynebSi,<br />

dasavluri filmebis demonstrireba kinoTeatrebSi da televiziiT). dasavluri<br />

moralis damkvidrebas xels uwyobda yovelgvari sabWouris mimarT cinizmis zrda,<br />

rac Zalze ostaturad keTdeboda. e.w. „maRali sazogadoeba“, romelic SesaniSnavad<br />

iyenebda privilegirebul mdgomareobas, aseve ixrwneboda. adamianTa es kategoria<br />

yvelafers iRebda xelisuflebisagan, magram arafers ar aZlevda saxelmwifos,


5<br />

araferi ar ainteresebda, garda Tavisi piradi keTildReobisa. cnobierad Tu<br />

aracnobierad isini imaze fiqrobdnen, Tu rogor ecxovraT „Semdeg“, roca sistemis<br />

aRsasruli dadgeboda.<br />

„dabali“ da „maRali“ sazogadoebis gaxrwnas xels uwyobda <strong>sabWoTa</strong><br />

<strong>kavSiris</strong> politikuri xelmZRvanelobis gaxrwna da is epoqa, romlis arsi<br />

gamoixateba Semdegi sityvebiT: „wavida geniosebis dro, dadga sulebis dro“ (ioseb<br />

stalini). nikita xruSCovi ioseb stalinis adgilze, leonid breJnevi ioseb<br />

stalinis adgilze – es ukve sistemis krizisis maCvenebeli iyo.<br />

„sulelebis“ epoqaSi moxda bevri iseTi ram, rasac sistema gardauvali<br />

krizisisaken mihyavda:<br />

1. ar SemuSavebula epoqis Sesabamisi da mecnierulad dasabuTebuli<br />

politikuri, ekonomikuri da socialuri ganviTarebis koncefcia. ioseb stalinis<br />

pirovnebis kultis kritikis periodSic ki xeluxlebeli darCa XX saukunis 20–30–<br />

ian wlebSi SemuSavebuli Sexedulebani, politikuri, ekonomikuri, socialuri da<br />

ideologiuri koncefcia;<br />

2. disciplinis moSla warmoebis sferosa da armiaSi;<br />

3. saxelmwifo da sakolmeurneo qonebis ganukiTxavi Zarcva mosaxleobis<br />

yvela fenis mier;<br />

4. mosaxleobis qonebrivi diferenciacia, ukanonod miRebuli SemosavlebiT<br />

sazogadoebis mcire nawilis gamdidreba;<br />

5. korufciis damkvidreba qveyanaSi – skkp centraluri komitetis generaluri<br />

mdivnis ojaxidan dawyebuli kolmeurneobis Tavmjdomaris ojaxiT damTavrebuli;<br />

6. sazogadoebis kriminalizacia, kriminaluri dajgufebebisa da klanebis<br />

batonoba;<br />

7. yvela donis arCevnebis maskaradad gadaqceva. maskarad iqca rogorc skkp<br />

centraluri komitetis generaluri mdivnis, ise kolmeurneobis Tavmjdomaris<br />

arCevnebi;<br />

8. mravalerovan saxelmwifoSi rusuli velikoderJavuli Sovinizmis parpaSi,<br />

erovnuli sakiTxis sruli ignorireba;<br />

9. dasavlur samyarosa da <strong>sabWoTa</strong> kavSirs Soris „rkinis fardis“<br />

ararsebobis, anu dasavluri samyaros Sesaxeb informaciis ganuxreli zrdis<br />

pirobebSi kapitalizmTan SedarebiT socializmis upiratesobaTa urcxvad<br />

mtkiceba.<br />

10. mosaxleobis ekonomikuri da socialuri mdgomareobis mudmivi<br />

gauaresebis pirobebSi presis, radiosa da televiziis mier imisi Tavxeduri<br />

mtkiceba, rom „cxovreba gaxda gacilebiT ukeTesi“.<br />

11. xelisuflebis (partiulis, <strong>sabWoTa</strong>) yvela rgolis gaxrwna, ufskrulis<br />

gaCena xalxsa da xelisuflebas Soris.<br />

12. <strong>sabWoTa</strong> xelisuflebis sruli TviTkomprometacia qveynis<br />

mosaxleobisa da saerTaSoriso sazogadoebis TvalSi.<br />

nikita xruSCovis moRvaweobis arsi gamoixateboda SemdegSi: sxvadasxva<br />

garemoebaTa gamo xelSi Cagdebuli Zalauflebisa da zesaxelmwifos mmarTvis<br />

sadaveebis SenarCuneba. yovelive es kargad sCans 1953–1956 wlebSi ganviTarebuli<br />

movlenebis Suqze: lavrenti berias sikvdiliT dasja, Sinagan saqmeTa saministrosa<br />

da saxelmwifo uSiSroebis saministros xelmZRvanel muSakTa (ministrebi,<br />

moadgileebi, sammarTveloebis ufrosebi) ganadgureba moskovsa da mokavSire<br />

respublikebSi; ioseb stalinis momxreebis e.w. „antipartiuli jgufis“ ganadgureba;<br />

mokavSire respublikebis politikuri xelmZRvanelobis Secvla; sakadro<br />

cvlilebebi armiasa da flotSi da sxv. yovelive amiT nikita xruSCovma nebsiT Tu<br />

uneblieT daiwyo <strong>sabWoTa</strong> sistemis ngreva.


6<br />

<strong>sabWoTa</strong> sistemis ngrevis gzaze umniSvnelovanes mijnas warmoadgenda nikita<br />

xruSCovis moxseneba skkp XX yrilobis daxurul sxdomaze (1956 w.) da skkp<br />

centraluri komitetis 1956 wlis 30 ivnisis dadgenileba ioseb stalinis<br />

pirovnebis kultisa da misi Sedegebis daZlevis Sesaxeb. nikita xruSCovi arc ise<br />

meamiti iyo, rom ar scodnoda: yvelaferi uaryofiTi, rasac igi ioseb stalins<br />

miawerda _ exeboda <strong>sabWoTa</strong> sistemas, <strong>sabWoTa</strong> saxelmwifos. nikita xruSCovma<br />

aqcenti politikur represiebze gadaitana da mizansac miaRwia: uamravi adamiani,<br />

romelTa axloblebi da naTesavebi politikur represiebs Seewira, nikita<br />

xruSCovis madlieri darCa. cxadia, imxanad yuradReba aravis miuqcevia imisaTvis Tu<br />

rodis daiwyo politikuri represiebi <strong>sabWoTa</strong> kavSirSi – ioseb stalinis qveynis<br />

xelisuflebis saTaveSi mosvlis Semdeg Tu gacilebiT adre. 1956 wlisaTvis<br />

gasaidumloebuli iyo is masala, romelic mxolod ramdenime aTeuli wlis Semdeg<br />

gaxda cnobili. 1917 wlis Teberval–martis revoluciis gamarjvebisa da monarqiis<br />

damxobis dRisaTvis petrogradis or cnobil sapyrobileSi politpatimarTa<br />

umniSvnelo raodenoba iyo: SliselburgSi – 63 kaci, kretSi – 50, irkutskis<br />

sapyrobileSi – 20. represiebisa masStabi da politpatimarTa raodenoba swrafi<br />

tempiT izrdeboda 1917 wlis oqtombris gadatrialebis Semdeg. 1920 wlis<br />

bolosaTvis <strong>sabWoTa</strong> ruseTis 43 guberniaSi 84 sakoncentracio banaki arsebobda. am<br />

banakebSi sasjels ixdida 25.336 kaci. maT garda banakebSi sasjels ixdida 24.000<br />

„samoqalaqo omis tyve“, ZiriTadad mefis armiisa da TeTri armiebis oficrebi da<br />

jariskacebi. sakoncentracio banakebis gantvirTvis mizniT aTasobiT<br />

politpatimars bornebze aTavsebdnen da Semdeg mdinareebSi axrCobdnen. 1923<br />

wlisaTvis <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> sapatimroTa mTavari sammarTvelos sistemis 335<br />

sakoncenetracio banakSi sasjels ixdida 68.297 kaci, yovelive es kargad uwyoda<br />

nikita xruSCovma, igi am represiebis TviTmxilveli da monawile iyo. 1956 wels<br />

nikita xruSCovs Wkua eyo da politikuri represiebi erTi adamianis – ioseb<br />

stalinis – nebis gamovlinebad warmoadgina. masam es daijera kidec. magram yoveli<br />

moazrovne adamianisaTvis, <strong>sabWoTa</strong> kavSirSic da sazRvargareTac, cxadi iyo:<br />

politikuri represiebi, XX saukunis 20–ian wlebSic, 30–ian wlebSic da 50–iani<br />

wlebis damdegsac, <strong>sabWoTa</strong> wyobilebis bunebidan gamomdinareobda da igi<br />

xelisuflebis SenarCunebisaTvis iyo aucilebeli. 20–ian wlebSi ioseb stalini,<br />

rom xelisuflebisaTvis CamoecilebinaT politikur represiebs gaatarebda is, vinc<br />

xelisuflebis saTaveSi aRmoCndeboda (lev trocki, grigol zinovievi, lev kamenevi,<br />

nikolai buxarini da sxv.). nikita xruSCovis ugunurma politikam kacobriobis<br />

winaSe <strong>sabWoTa</strong> sistemis fizionomia warmoaCina.<br />

riT iyo gapirobebuli nikita xruSCovis saSinao da sagareo politika,<br />

romelic Zirs uTxrida <strong>sabWoTa</strong> sistemas da e.w. socialistur banaks? meamiti<br />

adamianic ki ar daijerebs imas, rom 1953–1956 wlebSi da ufro mogvianebiTac<br />

(1964 wlamde) <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> politikuri xelmZRvaneloba an piradad nikita<br />

xruSCovi gadawyvetilebebs iRebda dasavluri samyaros specsamsaxurebis<br />

gavleniT. nikita xruSCovs namdvilad hqonda survili ioseb stalinis<br />

mmarTvelobis wlebSi SemuSavebuli saSinao da sagareo politikis principebis<br />

Secvlisa, politikuri da ekonomikuri reformebis gatarebisa, zogierTi<br />

ideologiuri dogmis uaryofisa. aseTi azri dasavluri samyaros<br />

specsamsaxurebis yovelgvari Carevis gareSe <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> politikur<br />

xelmZRvanelobaSi jer kidev ioseb stalinis sicocxlis bolo wlebSi<br />

momwifda. am azris matarebeli mxolod nikita xruSCovi ar yofila.<br />

mTlianobaSi aRebuli es iyo savsebiT kanonzomieri movlena. amasTan erTad<br />

nikita xruSCovi da im periodis politikuri elita mzad ar iyo am urTulesi<br />

amocanis gadasaWrelad. ar iyo is inteleqtualuri Zala, romelic <strong>sabWoTa</strong><br />

sistemis gardaqmnis mecnierulad gaazrebul, kompleqsur programas<br />

SeimuSavebda da misi realizaciis strategiasac dasaxavda. amitom iyo, rom


7<br />

nikita xruSCovis gauazrebeli reformebi absurdamde midioda. im periodis<br />

verc erTma reformam sasurveli Sedegi ver gamoiRo – zesaxelmwifo qaosma<br />

moicva. gansakuTrebiT savalalo mdgomareobaSi aRmoCnda ekonomika, socialuri<br />

sfero.<br />

nikita xruSCoviseulma „daTbobam“ niadagi moumzada mixeil gorbaCoviseul<br />

„gardaqmnas“, nikita xruSCovma Caatara eqsperimenti, romelmac pasuxi gasca<br />

kiTxvebs: 1) ramdeni weli SeiZleba gastinos zesaxelmwifoSi „mmarTvelobiTma<br />

absurdma“; 2) ramdeni weli SeiZleba takimasxaram iTamaSos idiotis roli da Tan<br />

gegmazomierad angrios zesaxelmwifo. dRes am kiTxvaze Cven SegviZlia zusti pasuxi<br />

gavceT: aTi weli.<br />

„daTbobisa“ da „gardaqmnis“ Sedarebisas yuradRebas ipyrobs erTi garemoeba:<br />

mixeil gorbaCovs gverdSi edga kargad organizebuli, udaod niWieri da<br />

ganaTlebuli adamianebis jgufi, nikita xruSCovi ki „mmarTvelobiT absurdSi“<br />

praqtikulad martodmarto moqmedebda.<br />

dRes Cven ver vupasuxebT metad mniSvnelovan kiTxvas: <strong>sabWoTa</strong> sistemis<br />

likvidaciasa da <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> <strong>daSla</strong>Si vis ekuTvnis pirveloba – mixeil<br />

gorbaCovs Tu nikita xruSCovs? Tumca am kiTxvas 1964 wels garkveulwilad<br />

upasuxa oTxmocdaaTi wlis uinston CerCilma: „samwuxarod amJamad cocxalia<br />

adamiani, romelmac <strong>sabWoTa</strong> qveyanas imaze 1000–jer meti ziani miayena, vidre me. esaa<br />

nikita xruSCovi. modiT, taSi davukraT mas!“<br />

nikita xruSCovis moRvaweobis Sefasebisas aucilebelia daisvas kiTxva: XX<br />

saukunis 50–iani wlebis damdegis politikurma da samxedro elitam rogor dauSva<br />

ioseb stalinis Semdeg zesaxelmwifos politikuri xelmZRvanelobis saTaveSi<br />

iseTi medrovis mosvla rogoric nikita xruSCovi iyo? nikita xruSCovi ar yofila<br />

ioseb stalinis politikuri memkvidre, yvelasaTvis cnobili iyo ioseb stalinis<br />

agdebuli damokidebuleba nikita xruSCovisadmi. maS ra moxda? imdroindeli<br />

politikuri elitis cnobilma warmomadgenlebma lavrenti beriam, viaCeslav<br />

molotovma, giorgi malenkovma da samxedro elitis aranakleb mniSvnelovanma<br />

figurebma rogor dauSves nikita xruSCovis gapirvelkaceba? cxadia, amaSic<br />

dasavleTis qveynebis specsamsaxurebs ver daadanaSauleben. mTeli pasuxismgebloba<br />

ekisreba politikur da samxedro elitas, im politikosebs da samxedroebs,<br />

romelTac 1953 wels nikita xruSCovi imave motiviT gaapirvelkaces, ra motiviTac<br />

1613 wels ruseTis saerobo krebam mefed airCia yvela kandidats Soris uaresi –<br />

axalgarda, magram ukve fizikurad dauZlurebuli (gadaadgileba uWirda) da<br />

gonebasusti mixeil romanovi. Tavis upiratesobaSi darwmunebuli saerobo krebis<br />

elita, ZirZveli boiarebi, ironiulad ambobdnen: „dae avirCioT...“ ufro metic, petre<br />

didis sikvdilis (1725 w.) Semdeg ruseTis imperiis taxtze zedized sami medrove<br />

(ekaterine I, petre II, ana) aRmoCnda. isini ruseTs sakmao didxans, 1725–1740 wlebSi,<br />

ganagebdnen. zustad igive moxda 1953 wels. yvelam raRac „gaTvala“, Tavisi<br />

araseriozulobiT cnobili nikita xruSCovis gapirvelkaceba yvelas „raRacis“<br />

gamo aZlevdla xels... saxelmwifos interesebi 1953 wels (iseve rogorc 1613 wels,<br />

1725 wels da Semdgomac mravalgzis) aravis gaxsenebia. nikita xruSCovis<br />

gapirvelkacebas SemTxveviTobas ver mivawerT. ioseb stalini ise gardaicvala, rom<br />

<strong>sabWoTa</strong> kavSirSi ar arsebula saxelmwifo xelisuflebis cvlis meqanizmi.<br />

konstitucia faratina qaRalds warmoadgenda; yvela donis arCevnebi (maT Soris<br />

umaRlesi sakanonmdeblo organosic) maskaradad iyo qceuli; zesaxelmwifo<br />

konstituciisa da kanonebis gverdiT avliT imarTeboda; umaRles sakanonmdeblo da<br />

aRmasrulebeli xelisuflebis organoebze, sasamarTloze maRla idga erTi<br />

adamianis neba. yovelive aman ganapiroba is, rom ioseb stalinis gardacvalebis


8<br />

Semdeg daiwyo xelisuflebisaTvis brZola, romelic arafriT ar iyo<br />

reglamentirebuli. es iyo „brZola wesebis gareSe“.<br />

ioseb stalinis gardacvalebis Semdeg xelisuflebisTvis dawyebuli<br />

“wesebis gareSe brZolaSi” nikita xruSCovs SemTxveviT ar gaumarjvia. jer<br />

kidev ioseb stalinis sicocxlis bolo wlebSi <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> politikur<br />

da samxedro elitaSi qveynis politikur xelmZRvanelobaSi momwifda azri,<br />

romelic SeiZleba Semdegi sityvebiT SeiZleba gamoixatos: “ioseb stalinis<br />

mmarTvelobis dasasruli ar unda gamxdariyo lavrenti berias mmarTvelobis<br />

dasawyisi.” <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> politikuri xelmZRvanelobis saTaveSi<br />

ormocdacameti wlis lavrenti berias mosvla imas niSnavda, rom kremlSi<br />

qarTvelTa batonoba kidev didxans gagrZeldeboda. amis garantias iZleoda<br />

lavrenti berias niWi, gamocdileba da asaki. nikita xruSCovi zesaxelmwifos<br />

politikuri xelmZRvanelobis saTaveSi im politikurma da samxedro elitam<br />

miiyvana, romelsac lavrenti berias gapirvelkaceba ar surda. cxadia, nikita<br />

xruSCovi “gardamavali periodis mmarTvelad” ganixileboda da imas veravin<br />

warmoidgenda, rom igi mTel aT wels dahyofda qveynis politikuri<br />

xelmZRvanelobis saTaveSi. cxadia, roca politikuri da samxedro elitis nebiT<br />

nikita xruSCovi lavrenti berias daupirispirda, igi did riskze wavida.<br />

lavrenti berias mkvlelobis Semdeg politikurma da samxedro elitam nikita<br />

xruSCovis gadayeneba scada magram uSedegod _ medrovem veragobiTa<br />

daundoblobiT yvelas ajoba.<br />

nikita xruSCovis „mmarTvelobiTi absurdis“ periodis (1953–1964 ww.) mTavari<br />

uaryofiTi Sedegi mainc is iyo, rom daiwyo <strong>sabWoTa</strong> sistemis, <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong><br />

TviTkompromentaciis procesi. am procesis dawyeba umTavresad gapirobebuli iyo<br />

ara dasavluri samyaros specsamsaxurebis mizanswrafuli moRvaweobiT, aramed<br />

pirvel rigSi, piradad nikita xruSCovis, qveynis politikuri xelmZRvanelobis da<br />

imdroindeli politikuri elitis ugunuri, antisaxelmwifoebrivi moRvaweobiT.<br />

1964 wlis oqtomberSi ganxorcielebuli gadatrialebis Sedegad <strong>sabWoTa</strong><br />

<strong>kavSiris</strong> politikuri xelmZRvanelobis saTaveSi leonid breJnevi movida. iseve<br />

rogorc 1953 wels, 1964 welsac adgili hqonda “brZolas wesebis gareSe.”<br />

xelisuflebis gadacemis konstituciuri meqanizmi kvlavac ar arsebobda. nikita<br />

xruSCovis winaaRmdeg SeTqmulebaSi monawileoba leonid breJnevis mxridan Zalian<br />

gabedul nabijs warmoadgenda. manamde igi ar gamoirCeoda gansakuTrebuli<br />

aqtiurobiT, ar iyo gabeduli, riskiani adamiani.<br />

sruliad bunebrivad ismis kiTxva: saerTod ratom dadga leonid<br />

breJnevis gapirvelkacebis sakiTxi? nikita xruSCovis gadayenebas sakmaod<br />

Wkviani da gamocdili adamianebi amzadeben. maT kargad icodnen Tu ra<br />

araraobas warmoadgenda leonid breJnevi, Tumca arCevani mainc masze SeaCeres.<br />

es ganpirobebuli iyo ori mizeziT. pirveli. Tu nikita xruSCovis winaaRmdeg<br />

mowyobili SeTqmuleba gamJRavndeboda, SeTqmulebi yvelafers leonid breJnevs<br />

gadaabralebdnen; meore. SeTqmulebis warmatebis SemTxvevaSi ki<br />

gapirvelkacdeboda, magram, SeTqmulTa azriT, garkveuli periodis Semdeg misi<br />

Tavidan mocileba advili iqneboda.<br />

marTalia leonid breJnevi ar ganekuTvneboda Tanamdebobrivi<br />

dawinaurebisaTvis, xelisuflebisaTvis aqtiurad mebrZol adamianebs, magram es<br />

imas sulac ar niSnavda, rom igi zedmiwevniT kargad ar flobda<br />

xelisuflebisaTvis brZolis meTodebs. es codna leonid breJnevma SesaniSnavad<br />

gamoiyena – misave TanamebrZolebis qveynis politikuri xelmZRZvanelobidan<br />

gandevnis procesSi.<br />

leonid breJnevi niWiT, politikosisaTvis aucilebeli alRoTi,<br />

gamocdilebiT, mizandasaxulobiT, gabedulebiT bevrad Camouvardeboda nikita<br />

xruSCovs. leonid breJnevs ar hqonda arc politikosis, arc diplomatis, arc<br />

Teoretikosis, arc mxedarTmTavris niWi. es iyo gaunaTlebeli adamiani. Tu yvela


9<br />

monacems gavaanalizebT cxadi gaxdeba, rom leonid breJnevi SeiZleboda yofiliyo<br />

sameurneo xaziT – kolmeurneobis Tavmjdomare an qarxnis direqtori, partiuli<br />

xaziT – skkp saqalaqo an raionuli komitetis mdivani. am Tanamdebobebze muSaobaSic<br />

mas didad SeuSlida xels ori uaryofiTi Tviseba – sizarmace da loToba.<br />

Tu ioseb stalinis ocdaaTwliani mmarTvelobis Semdgom SesaZlebeli gaxda<br />

nikita xruSCovisTana uRirsis zesaxelmwifos politikuri xelmZRvanelobis<br />

saTaveSi mosvla, cxadia, araferia sakvirveli imaSi, rom nikita xruSCovis<br />

aTwliani „mmarTvelobiTi absurdis“ Semdeg <strong>sabWoTa</strong> kavSirSi xelisuflebis<br />

saTaveSi aRmoCnda kidev ufro uRirsi leonid breJnevi. nikita xruSCovma daamtkica,<br />

rom saxelmwifo SeiZleba sulelmac marTos, leonid breJnevma ki daamtkica, rom<br />

saxelmwifo SeiZleba saerTod ar marTo...<br />

leonid breJnevis mosvla qveynis politikuri xelmZRvanelobis saTaveSi imas<br />

niSnavda, rom <strong>sabWoTa</strong> wyobilebis, <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> TviTkomprometaciis procesi<br />

kidev ufro gaRrmavdeboda.<br />

leonid breJnevs ar SeumuSavebia politikuri, ekonomikuri da socialuri<br />

ganviTarebis axali strategia. ara da nikita xruSCovis gauazrebeli reformebis<br />

wyalobiT zesaxelmwifo ukiduresad mZime mdgomareobaSi iyo. aucilebeli iyo<br />

saswrafo RonisZiebebis gatareba, raTa ekonomikaSi krizisuli viTarebis daZleva<br />

dawyebuliyo. amis nacvlad zesaxelmwifos pirveli piri dakavebuli iyo partiul<br />

da saxelmwifo aparatSi ZalTa dabalansebiT, Tavisi momxreebis dawinaurebiT,<br />

arasasurvelTa mocilebiT. swored amitom „sakadro TamaSebiT“ garTul leonid<br />

breJnevs SeumCneveli darCa bevri politikuri intriga, romelic mas garSemo<br />

ixlarTeboda. man aitaca dasavlur samyaroSi SemuSavebuli da <strong>sabWoTa</strong><br />

<strong>kavSiris</strong>aTvis damRupveli bevri proeqti (ganiaraReba, navTobis eqsporti, adamianis<br />

uflebaTa dacva da a.S.). leonid breJnevs arc ki gauanalizebia ungreTSi <strong>sabWoTa</strong><br />

jarebis mier ajanyebis CaxSobis (1956 w.) didi uaryofiTi Sedegebi, ise miiRo<br />

gadawyvetileba CexoslovakiaSi jarebis Seyvanis Taobaze (1968 w.). ungreTsa da<br />

CexoslovakiaSi jarebis Seyvanas Sedegad mohyva <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> saerTaSoriso<br />

avtoritetis Selaxva. xsenebuli movlenebis uaryofiTi Sedegebis<br />

gauTvaliswinebloba leonid breJnevs meore did Secdomad daujda – <strong>sabWoTa</strong><br />

kavSiri poloneTis Sinaur saqmeebSi Caeria, riTac biZgi misca e.w. socialisturi<br />

banakis <strong>daSla</strong>s. leonid breJnevs warmodgenac ki ar hqonda meore msoflio omis<br />

damTavrebidan 20–30 wlis Semdeg aRmosavleT evropis e.w. socialisturi banakis<br />

qveynebSi patriotul, antikomunistur, anti<strong>sabWoTa</strong>, antirusul ZalTa siZliereze.<br />

igi 1975 wlis aRmosavleT evropasa da 1945 wlis aRmosavleT evropas Soris<br />

veraviTar gansxvavebas ver xedavda. leonid breJnevis, rogorc politikosisa da<br />

diplomatis, srul uvicobaze metyvelebs avRaneTSi <strong>sabWoTa</strong> jarebis Seyvanis<br />

Sesaxeb gadawyvetilebis miReba (1979 w.). am gadawyvetilebiT <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong><br />

politikurma xelmZRvanelobam daadastura, rom <strong>sabWoTa</strong> kavSirs krizisidan<br />

gamosvlis aranairi Sansi ar hqonda – ngrevis procesi Seuqcevadi iyo.<br />

nikita xruSCovi garemocvisaTvis ase Tu ise umarTavi pirovneba iyo, misi<br />

moqmedebis prognozireba Zneli iyo. politikur da samxedro elitas,<br />

umniSvnelovanes saxelmwifo da partial Tanamdebobebze myof adamianebs<br />

garantirebuli araferi hqondaT. leonid breJnevs ki garemocva, ufro zustad<br />

klani, marTavda. klanSi Cven ar vgulisxmobT skkp centraluri komitetis<br />

politbiuros. klani warmoadgenda leonid breJnevis ojaxis wevrebs, naTesavebsa da<br />

megobrebs. medroveTa am xrovas arc morali hqonda da arc saxelmwifoebrivi<br />

azrovnebis niSanwyali etyoboda. klani qveyanas Zarcvavda da mxolod pirad<br />

keTildReobaze zrunavda. <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> umaRles politikur xelmZRvanelobaSi<br />

klanuri mmarTvelobis damyarebas mohyva klanuri mmarTvelobis damyareba<br />

mokavSire respublikebis xelmZRvanelobasa da ufro dabal rgolebSic (olqebSi,


10<br />

raionebsa da qalaqebSi). klanebis Zalaufleba SeuzRudavi iyo rogorc centrSi,<br />

ise adgilebze (respublikebSi, olqebSi). leonid breJnevis klanis neba kanonze da<br />

TviT konstituciaze maRla idga.<br />

ratom ar gauwia klanuri mmarTvelobis damyarebas winaaRmdegoba <strong>sabWoTa</strong><br />

<strong>kavSiris</strong> politikurma da samxedro elitam? nikita xruSCovis „mmarTvelobiTi<br />

qaosis“ aTwleulis Semdeg politikuri da samxedro elita mSvid cxovrebas<br />

eswrafoda, klanuri mmarTveloba ki swored mSvidi cxovrebis sawindari iyo.<br />

politikurma da samxedro elitam saxelmwifos interesebi ugulebelyo da uwyebriv<br />

an regionalur klanebSi moikalaTa da mSvidi cxovreba daiwyo. nikita<br />

xruSCoviseuli „mmarTvelobiTi qaosi“ leonid breJneviseulma „mSvidma<br />

mmarTvelobam“ Sescvala.<br />

leonid breJnevis „mSvidi mmarTvelobis“ periodSi (1964–1982 ww.)<br />

saxelmwifos biujetis Sevsebis mTavar wyaros navTobis eqsportidan miRebuli<br />

Semosavali warmoadgenda. leonid breJnevis klani arc ki fiqrobda ekonomikis<br />

gajansaRebaze, mTavari ekonomikuri strategia navTobis, gazis da sxva nedleulis<br />

eqsports gulisxmobda. dasavleTSi <strong>sabWoTa</strong> kavSirs aRiqvamdnen rogorc<br />

nedleulis mimwodebel qveyanas. 1964 wlisaTvis <strong>sabWoTa</strong> kavSiri industriuli<br />

ganviTarebis mesame stadiaSi imyofeboda da amerikis SeerTebul Statebs<br />

CamorCeboda ara produqciis raodenobiT, aramed xarisxiT. leonid breJnevis<br />

mmarTvelobis wlebSi aqcenti unda gakeTebuliyo xarisxobrivi maCveneblebis<br />

gaumjobesebaze. amis sanacvlod mrewvelobis produqciis raodenobrivi<br />

maCveneblebic Semcirda, xolo xarisxobrivi maCveneblebi kidev ufro gauaresda.<br />

navTobis eqsportiT miRebuli Semosavlis mcire nawilic ki ar moxmarebia<br />

samrewvelo simZlavreebis ganaxlebas, axali teqnologiebis danergvas. navTobis<br />

gayidviT miRebuli asobiT miliardi dolari ixarjeboda sakvebi produqtis,<br />

tansacmlis, medikamentebis da sxv. Sesyidvaze. didi raodenobiT fuls itacebda<br />

leonid breJnevis klani, uwyebrivi da regionaluri klanebi, danaSaulebrivi<br />

dajgufebani.<br />

leonid breJnevis klanma gansakuTrebiT didi raodenobiT fulis miTviseba<br />

XX saukunis 70–iani wlebis damdegidan daiwyo. ekonomikis ngrevac am periodidan<br />

gansakuTrebiT Zlierdeba. klanurma azrovnebam saerTod Cakla saxelmwifoebrivi<br />

azrovneba. <strong>sabWoTa</strong> kavSirSi Camoyalibeba daiwyo „Crdilovanma ekonomikam“.<br />

Crdilovani ekonomika nTqavda saxelmwifo ekonomikas, batonobda masze. leonid<br />

breJnevis klani iyo Crdilovani ekonomikis mTavari mfarveli. umZimesi mdgomareoba<br />

iyo regionebSi (mokavSire respublikebSi, olqebSi). regionaluri liderebi<br />

erTmaneTs ejibrebodnen saxelmwifo qonebis Zarcvasa da Crdilovani ekonomikis<br />

waxalisebaSi. regionebSi danaSaulebrivi gziT dagrovil did fuls mokavSire<br />

respublikebisa da olqebis xelmZRvanelebi moskovSi leonid breJnevis klanTan<br />

daaxloebisaTvis an sulac moskovSi gadabargebisaTvis iyenebdnen. Crdilovani<br />

ekonomikis Sesaxeb informacia vrceldeboda, magram klanebi mis SezRudvas aravis<br />

anebebdnen. sazogadoeba Crdilovani ekonomikis arsebobas „cexovikis“ moRvaweobis<br />

magaliTze grZnobda. Crdilovani ekonomikis pirmSos „cexovikis“ komerciuli „niWi“<br />

imaSi gamoixateboda rom Zlieri mfarveliT gaTamamebuli SeuzRudavad Zarcvavda<br />

saxelmwifo qonebas da miRebul Semosavals Tavis mfarvels abarebda (cxadia,<br />

„cexoviki“ Tavis Tavsac ar iviwyebda). ufro gasagebad rom vTqvaT „cexoviki“<br />

saxelmwifos kuTvnil (samamulo an importul) nedleuls ufasod iRebda,<br />

saxelmwifos kuTvnili teqnikis (manqana–danadgarebis) gamoyenebiT amzadebda<br />

produqcias, magram miRebuli Semosavali saxelmwifo xazinaSi ar Sehqonda.<br />

„cexovikebis“ perioduli darbevebi da dapatimrebebi mxolod sazogadoebis Tvalis<br />

axvevis mizniT xorcieldeboda. „cexoviki“ Crdilovani ekonomikis ganuyofeli<br />

nawili iyo, ris gamoc mis winaaRmdeg brZolas azri ar hqonda.


11<br />

Crilovan ekonomikas hqonda Tavis arsebobis wesi: finansireba, kontroli<br />

warmoebaze, miRebuli Semosavlebis ganawileba, ideologia, inteleqtualuri<br />

centrebi da bolos – „Crdilovani ministrTa sabWo“. erTi sityviT, es iyo<br />

„saxelmwifo saxelmwifoSi“.<br />

leonid breJnevis mmarTvelobis wlebSi korufciaSi Caeflo skkp<br />

centraluri da adgilobrivi (saqalaqo, raionuli) organoebi, sakanonmdeblo,<br />

aRmasrulebeli da sasamarTlo xelisufleba. korufciis gziT mniSvnelovan<br />

Tanamdebobebze mokalaTebuli moxeleebi Semosavlis wyarod saxelmwifo<br />

qonebis qurdobas aqcevdnen. yovelive es xdeboda miliciis, prokuraturisa da<br />

sasamarTlos organoebTan SeTanxmebiT. korufciam da saxelmwifo qonebis<br />

qurdobam fexi moikida armiaSi. armiaSi qurdoba mcire masStabidan (jariskacis<br />

ulufis moparvidan) daiwyo da male warmoudgenel masStabebs (samxedro<br />

teqnikisa da strategiuli nedleulis qurdoba) miaRwia. didi raodenobiT<br />

saxelmwifo qoneba niavdebida aRmosavleT evropis qveynebis teritoriaze<br />

ganlagebul <strong>sabWoTa</strong> jarSi. korufciis wyarod iyo qceuli sayovelTao<br />

savaldebulo samxedro samsaxurSi (jarSi) gawvevis mTeli sistema.<br />

“Crdilovanma ekonomikam” da saxelmwifo qonebis Zarcvam moSala <strong>sabWoTa</strong><br />

(saxelmwifo) ekonomika, korufciis damkvidrebam xelisuflebis yvela rgolSi<br />

(gansakuTrebiT Sinagan saqmeTa saministros, prokuraturasa da sasamarTlo<br />

sistemaSi) Ziri gamouTxara socialur da politikur sistemas.<br />

leonid breJnevis mmarTvelobis dasasrulisaTvis (XX saukunis 80–iani<br />

wlebis damdegs) <strong>sabWoTa</strong> kavSirSi fufunebiT cxovrobda daaxloebiT 600 aTasi<br />

ojaxi (2,5 – 3 milioni adamiani). yovelwliurad am ojaxebis mier moxmarebuli<br />

fulis saerTo raodenobaSi (100%) oficialuri SemosavliT (xelfasiT) miRebuli<br />

fuli mxolod 1–3%–s udrida. am 600 aTasi ojaxidan umravlesobas Seadgendnen e.w.<br />

nomenklaturuli muSakebi, romlebic „Crdilovani ekonomikidan“ iRebdnen ukanono<br />

Semosavals, an hqondaT sxva ukanono Semosavali.<br />

klanebis batonobis Sedegi iyo is, rom <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> ekonomika erTi<br />

centridan mxolod formalurad imarTeboda, yvela rgolSi gamefebuli iyo qaosi.<br />

magaliTad, <strong>sabWoTa</strong> kavSirSi yovelwliurad lpeboda moweuli xorblis 30% (ar<br />

kmaroda xorblis saSrobebi). amave dros didi raodenobiT fuli ixarjeboda<br />

xorblis mosavlianobis gaumjobesebisaTvis (e.i. kidev ufro didi raodenobiT<br />

xorbali rom dampaliyo), xolo xorblis saSrobebis aSenebaze aravin fiqrobda.<br />

didi raodenobiT fuli ixarjeboda axali, didi samrewvelo simZlavreebis<br />

mSeneblbaze, xolo axali teqnologiebis gareSe darCenili Zveli qarxnebi wagebaze<br />

muSaobdnen, uxarisxo prduqcias uSvebdnen. saboloo jamSi mixeil gorbaCovma<br />

Caibara saxelmwifo, romelsac gaaCnda didi samrewvelo simZlavreebi, romelTa<br />

erTi nawilis produqcias dasavluri samyaro moixmarda, xolo meore nawilis<br />

produqcia imdenad uxarisxo iyo, rom mas momxmarebeli ar hyavda. swored es iyo<br />

mizezi <strong>sabWoTa</strong> kavSirSi xarisxiani saqonlis mwvave deficitisa.<br />

cxadia, leonid breJnevi uZluri iyo Seeqmna xelisuflis Secvlis saimedo<br />

sistema. es sistema unda damyareboda <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> konstitucias.<br />

xelisuflebis Secvlis saimedo, konstituciuri meqanizmis ararseboba leonid<br />

breJnevis sicocxlis bolo wlebSi amwvavebda xelisuflebisaTvis brZolas. amis<br />

gamo leonid breJnevis gardacvalebac saidumloebiTaa moculi.<br />

leonid breJnevis politikuri memkvidre iuri andropovi (1982–1984 ww.)<br />

saidumloebiT mocul viTarebaSi movida <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> politikur<br />

xelmZRvanelobaSi. 1967 wels leonid breJnevma TviT skkp centraluri komitetis<br />

politbiuros wevrebisaTvis moulodnelad, saswrafod, SeTiTxnili braldebiT<br />

Tanamdebobidan gaaTavisufla <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> ministrTa sabWosTan arsebuli<br />

saxelmwifo uSiSroebis komitetis Tavmjdomare v. semiCastni da mis nacvlad iuri<br />

andropovi daniSna. leonid breJnevis gardacvalebis droisaTvis (1982 w.) iuri


12<br />

andropovs ukve didi avtoriteti hqonda. man dasZlia konkurenti konstantine<br />

Cernenkos winaaRmdegoba da <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> politikuri xelmZRvanelobis<br />

saTaveSi aRmoCnda. iuri andlropovi iyo adamiani, romelic kargad uTavsebda<br />

erTmaneTs garegnuli liberalizmsa da Sinagan sisastikes.<br />

1983 wlis ivnisSi skkp centraluri komitetis plenumze iuri andropovma<br />

ganacxada: 1) saTanado doneze ar iyo Seswavlili <strong>sabWoTa</strong> sazogadoeba, kerZod, am<br />

sazogadoebisaTvis damaxasiaTebeli kanonzomierebani, gansakuTrebiT<br />

ekonomikuri, 2) yovelive zemoT Tqmuli gaxda mizezi imisa, rom <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong><br />

politikuri xelmZRvaneloba moqmedebda empiriulad, araracionalurad, cdebiTa<br />

da SecdomebiT.<br />

iuri andropovis es sityvebi maSinve sxvadasxvagvarad iqna gagebuli,<br />

eZebdnen qveteqsts. erT–erTi versiiT iuri andropovs undoda eTqva: <strong>sabWoTa</strong><br />

politikuri xelmZRvaneloba, <strong>sabWoTa</strong> ideologia mecnierebs ar aZlevda<br />

saSualebas realurad, obieqturad SeefasebinaT <strong>sabWoTa</strong> sistema, misi ganviTarebis<br />

kanonzomierebani da miRweuli Sedegebi.<br />

<strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> politikuri xelmZRvanelobis saTaveSi mosuli iuri<br />

andropovi Tavisi xanmokle moRvaweobis manZilze erTaderT mizans isaxavda:<br />

zesaxelmwifos miyvana srul absurdamde. am miznis miRwevisaTvis brZolas igi<br />

ostaturad niRbavda, magaliTad, iseTi populisturi RonisZiebiT, rogorc iyo<br />

SromiTi disciplinis aRdgena warmoebebsa da dawesebulebebSi.<br />

iuri andropovs Zlieri mtrebi hyavda. 1983 wlis ivnisSi skkp centraluri<br />

komitetis plenumze mas zemoT xsenebuli sityva gaawyvetina skkp centraluri<br />

komitetis mdivanma konstantine Cernenkom da ganacxada: „sxvaTaSoris CemTvis<br />

cnobilia, rom am darbazSi arian adamianebi, romlebic Tavs uflebas aZleven<br />

ucxoelebTan saubrebSi gaavrcelon CvenTvis mavne informacia. me amjerad ar<br />

davasaxeleb gvarebs, amxanagebma TviTon ician vin myavs me mxedvelobaSi. dae maT<br />

daixsomon – es maTTvis ukanaskneli gafrTxilebaa“. skkp centraluri komitetis<br />

wevrebi kargad mixvdnen, rom es „ukanaskneli gafrTxileba“ pirvel rigSi iuri<br />

andropovs exeboda.<br />

iuri andropovi unda mixvedriliyo, rom misi mocileba undodaT. imasac unda<br />

mimxvdariyo, rom misi mocilebiT mixeil gorbaCovs ukvalavdnen gzas. albaT es iyo<br />

mizezi iuri andropovsa da mixeil gorbaCovs Soris urTierTobis gauaresebisa.<br />

sicocxlis bolo TveebSi iuri andropovi TavisTan xSirad iwvevda skkp<br />

centraluri komitetis politbiuros wevrebs, oRond ara mixeil gorbaCovs.<br />

mxolod uSualod sikvdilis win Sexvda iuri andropovi mixeil gorbaCovsa da egor<br />

ligaCovs.<br />

iuri andropovis sikvdili iseve saidumloebiTaa moculi, rogorc leonid<br />

breJnevisa. iuri andropovis politikuri memkvidre konstantine Cernenko (1984–1985),<br />

marTalia, ukve mZimed avadmyofi movida <strong>sabWoTa</strong> kavSiri politikuri<br />

xelmZRvanelobis saTaveSi, magram arsebobs versia, rom misi gardacvalebac<br />

xelovnurad daaCqares.<br />

ra iyo mizezi iuri andropovisa da konstantine Cernenkos mwvave<br />

dapirispirebisa? iyo Tu ara es politikur da samxedro elitaSi, <strong>sabWoTa</strong><br />

<strong>kavSiris</strong> politikur xelmZRvanelobaSi ori dajgufebis dapirispireba,<br />

romelTagan erTis mizani iyo <strong>sabWoTa</strong> sistemis likvidacia da <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong><br />

dapirispireba (iuri andropovi), xolo meorisa <strong>sabWoTa</strong> sistemisa da <strong>sabWoTa</strong><br />

<strong>kavSiris</strong> SenarCuneba (konstantine Cernenko)? iuri andropovi <strong>sabWoTa</strong> sistemis<br />

likvidaciis kargad gaazrebuli gegmis ganxorcielebas cdilobda, mas mxars<br />

uWerda dasavluri samyaro. konstantine Cernenkos aranairi gegma ar gaaCnda,<br />

misi momxreebi mxolod arsebulis SenarCunebas _ leonid breJneviseuli epoqis<br />

gaxangrZlivebas cdilobdnen. maSin ratom dauSva dasavlurma samyarom iuri<br />

andropovis gardacvalebis Semdeg konstantine Cernenkos <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong>


13<br />

politikuri cxovrebis saTaveSi mosvla? am movlenas erTaderTi axsna aqvs:<br />

konstantine Cernenkos mmarTvelobis periodSi <strong>sabWoTa</strong> sistemis, <strong>sabWoTa</strong><br />

<strong>kavSiris</strong> TviTkomprometaciis procesi bolomde unda misuliyo, rac<br />

mniSvnelovnad gaaadvilebda “gardaqmnis” dawyebas. avadmyofi konstantine<br />

Cernenko da misi momxreebi rRvevis procesis SeCerebas sul erTia mainc ver<br />

SeZlebdnen.<br />

leonid breJnevis gardacvalebis (1982 w.) Semdeg vinc ar unda mosuliyo<br />

<strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> politikuri xelmZRvanelobis saTaveSi <strong>sabWoTa</strong> sistemis,<br />

<strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> SenarCuneba SeuZlebeli iyo, dasavlur samyaros specsamsaxurebs<br />

imdenad Zlieri pozicia hqondaT, rom arasasurveli politikuri lideris Tavidan<br />

mocileba maTTvis did sirTules ar warmoadgenda, dasavluri samyaros<br />

specsamsaxurebis did gamarjvebas warmoadgenda is, rom <strong>sabWoTa</strong> politikur da<br />

samxedro elitas <strong>sabWoTa</strong> sistemis, <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> gadarCenis gegmis monaxazic ki<br />

ar gaaCnda, xolo dasavlur samyaros ki ukve mzad hqonda <strong>sabWoTa</strong> sistemis<br />

likvidaciisa da <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> daSlis kompleqsuri programa.<br />

ioseb stalinis gardacvalebiT axali epoqa daiwyo <strong>sabWoTa</strong> sistemis<br />

istoriaSi – daiwyo ngreva. ngrevis periodi sakmaod didxans gagrZelda. igi moicavs<br />

nikita xruSCovis „mmarTvelobiTi qaosis“ periods (1953–1964 ww.) leonid breJnevis<br />

„mSvidi mmarTvelobis“ periods (1964–1982 ww.), iuri andropovisa da konstantine<br />

Cernenkos mmarTelobis periods anu „katafalkebis rbolis“ periods (1982–1985 ww.).<br />

<strong>sabWoTa</strong> sistemis likvidacia da <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> <strong>daSla</strong> dasrulda mixeil<br />

gorbaCovis mmarTvelobis periodiT anu „gardaqmnis“ periodiT (1985–1991 ww.).<br />

„gardaqmnis“ periodSi (1985–1991 ww.) <strong>sabWoTa</strong> sistemis likvidacia da <strong>sabWoTa</strong><br />

<strong>kavSiris</strong> <strong>daSla</strong> meTodurad xorcieldeboda:<br />

pirveli. 1986 wlis 19 noembers miRebuli iqna kanoni individualuri SromiTi<br />

saqmianobis Sesaxeb.<br />

meore. 1988 wlis 26 maiss miRebuli iqna kanoni kooperaciis Sesaxeb. am ori<br />

kanoniT daiwyo <strong>sabWoTa</strong> sistemis ekonomikuri da socialuri safuZvlebis ngreva.<br />

mesame. 1988 wlis zafxulSi azerbaijanis SemadgenlobaSi arsebuli mTiani<br />

yarabaRis avtonomiuri olqis sakanonmdeblo organom miiRo dadgenileba<br />

somxeTTan SeerTebis Sesaxeb. amiT daiwyo <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> administraciul–<br />

teritoriuli sistemis ngreva.<br />

meoTxe. 1989 wels „gardaqmnis“ gegmis Tanaxmad <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> umaRles<br />

sakanonmdeblo organod gamocxadda „saxalxo deputatTa yriloba“. winaswarve iyo<br />

cnobili, rom yrilobaze centriskenuli da centridanuli Zalebis balansi am<br />

ukanasknelis sasargeblod iqneboda – mokavSire respublikebi suverenitets<br />

moiTxovdnen. Semdeg daiwyeboda mokavSire respublikebSi arsebuli avtonomiuri<br />

warmonaqmnebis mokavSire respublikebidan gasvlisaTvis moZraoba. moskovi am<br />

procesebis marTvas veRar SesZlebda.<br />

mexuTe. 1991 wlis moskovSi daiwyo winaswar dagegmili „putCi“. mixeil<br />

gorbaCovma „putCi“ SesaniSnavad gamoiyena „gardaqmnis“ mowinaaRmdege Zalebis<br />

gamoaSkaravebisa da ganadgurebisaTvis.<br />

meeqvse. 1990–1991 wlebSi saxelmwifoebrivi suverenitetis aRdgena da<br />

saxelmwifoebrivi damoukidebloba gamoacxades <strong>sabWoTa</strong> kavSirSi Semavalma<br />

mokavSire respublikebma.<br />

meSvide. 1991 wlis 8 dekembers ruseTs, ukrainasa da belorusias Soris<br />

dadebuli beloveJis SeTanxmebiT <strong>sabWoTa</strong> kavSirma, rogorc saxwelmwifom<br />

arseboba Sewyvita.<br />

<strong>sabWoTa</strong> sistemis ngreva da <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> daSlis pirvelma niSnebma,<br />

rogorc avRniSneT, jer kidev ioseb stalinis sikvdilis (1953 w.) Semdeg iCina Tavi.<br />

es procesi Seuqcevadad ganviTarda nikita xruSCovisa (1953–1964 ww.) da leonid


14<br />

breJnevis (1964–1982 ww.) mmarTvelobis wlebSi. <strong>sabWoTa</strong> sistemis likvidaciam da<br />

<strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> <strong>daSla</strong>m sistemuri xasiaTi miiRo 1985 wlidan „gardaqmnis“<br />

dawyebiT.<br />

is, rac „gardaqmnis“ wlebSi daingra, or ierarqiul doned SeiZleba<br />

warmovidginoT: pirveli ierarqiuli done warmodgenili iyo: a) msoflios<br />

socialisturi sistemiT (politikuri TvalsazrisiT), b) ekonomikuri<br />

urTierTdaxmarebis sabWoTi (ekonomikuri TvalsazrisiT), g) varSavis<br />

xelSekrulebis organizaciiT (samxedro TvalsazrisiT). „gardaqmnis“ gegmiT<br />

Tanaxmad <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> <strong>daSla</strong>mde, 1989–1990 wlebSi, swored pirveli<br />

ierarqiuli done iqna likvidirebuli. meore ierarqiuli done warmodgenili iyo<br />

TxuTmeti mokavSire respublikiT. respublikebSi mudam SeimCneoda centriskenuli<br />

da centridanuli Zalebis dapirispireba. 1922–1953 wlebSi centridanuli Zalebis<br />

yovelgvari qmedeba sastikad isjeboda. amave dros 1922–1953 wlebSi yvela mokavSire<br />

respublika ganicdida gareSe Zalis gavlenas. magaliTad, litva, litvia da<br />

estoneTi dasavleT evropis civilizaciis gavlenas ganicdida, yazaxeTi, uzbekeTi,<br />

TurqmeneTi, yirgizeTi, tajikeTi da azerbaijani aRmosavluri anu islamuri<br />

civilizaciis gavlenis sferos warmoadgenda, saqarTvelo dasavluri samyaros<br />

Rirebulebebs miiCnevda idealad. <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> decentralizaciis procesi<br />

naTlad ikveTeboda nomenklaturuli klanebis Camoyalibebis fonze. aseT<br />

nomenklaturul klanebs ganekuTvnebodnen: dnepropetrovski – kievi (ukraina),<br />

sverdlovski – urali, Crdilo kavkasia, leningradi, moskovi (ruseTi).<br />

<strong>sabWoTa</strong> kavSiri mTlianobaSi aRebuli warmoadgenda mizanswraful sistemas,<br />

magram sistemis saboloo miznad komunizmis aSenebis gamocxadeba moklebuli iyo<br />

yovelgvar realobas.<br />

1985–1991 wlebSi <strong>sabWoTa</strong> sistemis ngreva amgvarad ganxorcielda:<br />

pirvel etapze arsebobda Zlieri da erTiani sakavSiro centri. mokavSire<br />

respublikebs mxolod am centrTan hqondaT kavSiri. sagareo kavSirurTierTobani<br />

saerTo iyo da imave centridan imarTeboda. arsebobda erTiani saxelmwifo<br />

sazRvari.<br />

<strong>sabWoTa</strong> sistemis ngrevis pirvel safexurze moxda sainformacio centris<br />

xelSi Cagdeba sainformacio centris mizans Seadgenda: Sinagani winaaRmdegobebis<br />

warmoCena da maTi gamwvaveba, centriskenuli Zalebisa da Zveli centris<br />

kamprometireba, centridanuli Zalebisa da axali centrebis waxaliseba.<br />

<strong>sabWoTa</strong> sistemis ngrevis meore safexurze ganxorcielda Zvel centrSi<br />

finansebisa da materialur faseulobaTa Sedinebis Sewyveta.<br />

<strong>sabWoTa</strong> sistemis ngrevis mesame safexurze axali kavSirebis jer de faqto,<br />

xolo Semdeg de iure damkvidrda.<br />

am sami etapis warmatebiT ganxorcielebiT Zveli (sakavSiro) centri<br />

dasustda da sabolood, mTlianad dahkarga funqcia.<br />

bunebrivad ismis kiTxva: ra roli Seasrula mixeil gorbaCovma „gardaqmnaSi“<br />

(<strong>sabWoTa</strong> sistemis likvidaciasa da <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> <strong>daSla</strong>Si)? eWvs ar unda<br />

iwvevdes is, rom mixeil gorbaCovs „gardaqmnis“ programis SemuSavebaSi<br />

monawileoba ar miuRia, igi am programas daeTanxma da „gardaqmnis“ formaluri<br />

liderobac ikisra. cxadia, mixeil gorbaCovma „gardaqmnis“ saboloo mizani ver<br />

amoicno. mTlad naTeli ar aris <strong>sabWoTa</strong> sistemis nacvlad romeli sistemis<br />

damkvidrebas isaxavda miznad mixeil gorbaCivi. arCevani albaT kapitalizmsa da<br />

Cinur models Soris unda gakeTebuliyo. samagierod cxadia, rom mixeil gorbaCovis<br />

gegma <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> <strong>daSla</strong>s ar iTvaliswisnebda da mas zesaxelmwifos<br />

modernizeba surda. am ideam gamoxatuleba hpova axali samokavSireo<br />

xelSekrulebis (novo ogarievos) proeqtSi. axali samokavSireo saxelmwifo ki


15<br />

miuRebeli iyo „gardaqmnis“ namdvili ideologebisaTvis. im etapze (1990–1991 ww.)<br />

axali samokavSireo saxelmwifos (da ara saxelmwifoTa Tanamegobrobis) Seqmnas<br />

SeiZleboda xeli SeeSala <strong>sabWoTa</strong> sistemas sruli ngrevisaTvis. garda amisa<br />

dasavluri samyarosaTvis miuRebeli iyo axali, Tundac ara<strong>sabWoTa</strong>, zesaxelmwifos<br />

SenarCuneba. mixeil gorbaCovi mixvda, rom axali samokavSireo saxelmwifos Seqmna<br />

dasavlurma samyarom CaSala, am ideas mokavSire da avtonomiuri respublikebi da<br />

pirvel rigSi ruseTis federacia daupirispira. mixeil gorbaCovis ganwiruli<br />

cdebi dasavlurma samyarom ruseTis federaciis politikuri xelmZRvanelobis<br />

mxardaWeriT gaaneitrala. dasavlurma samyarom orientacia ukve boris elcinze<br />

aiRo. mixeil gorbaCovi umniSvnelo figurad iqca.<br />

meore etapze Zlieri Zveli centris nacvlad Seiqmna ramdenime centri. am<br />

periodisaTvis aRar arsebobs erTiani saxelmwifo sazRvari, axali centrebi<br />

damoukidebel (suverenul) saxelmwifoTa TanamegobrobaSi gaerTiandnen (1991 w.).<br />

yoveli centri damoukideblad axorcielebda sagareo kavSirurTierTobebs.<br />

<strong>sabWoTa</strong> kaTvSiris <strong>daSla</strong>Si gadamwyveti roli Seasrules mokavSire<br />

respublikebma. mokavSire respublikebi samarTlebrivi TvalsazrvisiT<br />

damoukidebel saxelmwifoebs warmoadgendnen. amasTan erTad, ruseTi, ukraina da<br />

belorusia gaerTianebuli erebis organizaciis wevrebi iyvnen.<br />

1988–1991 wlebSi mokavSire respublikebSi mimdinareobda Tvisobrivad axali<br />

elitis Camoyalibeba. Camoyalibda axali regionalur–administraciuli,<br />

ideologiuri, ekonomikuri, Zalovani elitebi. isini legalurad moqmedebdnen.<br />

axali elitis dapirispirebas Zvel centrTan „gardaqmnis“faruli reJisori<br />

mxardaWeras ucxadebda da yovelmxriv axalisebda. litvaSi jer kidev<br />

damoukideblobis oficialurad gamocxadebamde Camoyalibda „qveynis dacvis<br />

departamenti“.<br />

moskovSi Camoyalibda Zveli (sakavSiro) centris paraleluri struqtura –<br />

marTvis damoukidebeli centri (ruseTis federaciis politikuri xelmZRvaneloba).<br />

axalma centrma miiTvisa Zveli centris saerTo–sakavSiro funqciebi. axali<br />

(ruseTis) centri Semdeg garigebaze wavida mokavSire respublikebis centrebTan da<br />

maTi daxmarebiT teritoriuli danakargebis safasurad Tavidan moicila Zveli<br />

(sakavSiro) centri. meTodurad, erTmaneTis miyolebiT ingreoda mokavSire<br />

respublikebis kavSirebi Zveli centrTan (informaciuli, finansuri da sxv.).<br />

baltiispireTis qveynebma sazRvarze aamoqmedes sabaJo. SemdegSi miaRwies imas, rom<br />

<strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> deputatTa sabWoebis yrilobam ekonomikuri eqsperimentis Sesaxeb<br />

miRebuli dadgenilebiT daakanona am sabaJos moqmedeba. Zveli centris<br />

ugulebelyofis fonze mokavSire respublikebis centrebi cdilobdnen sakavSiro<br />

biujetidan mieRoT rac SeiZleba meti. mokavSire respublikebis axali elita amas<br />

Zalian advilad axerxebda, axerxebda ara diplomatiuri niWis wyalobiT, aramed<br />

imitom, rom es procesi sanqcirebuli iyo im ZalTa mier, romelmac SeimuSava<br />

„gardaqmna“ – <strong>sabWoTa</strong> sistemis likvidaciisa da <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> daSlis programa.<br />

<strong>sabWoTa</strong> sistemis likvidaciisa da <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> daSlis gegmaSi<br />

gansakuTrebuli adgili ekava <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> komunisturi partiis (skkp) rogorc<br />

<strong>sabWoTa</strong> sistemis da zesaxelmwifos warmarTveli politikuri Zalis<br />

neitralizacias. skkp dasusteba da neitralizacia advili saqme ar iyo. „gardaqmnis“<br />

gegma am SemTxvevaSic unaklo aRmoCnda. am gegmis Tanaxmad unda momxdariyo<br />

„gardaqmnis“ mowinaaRmdege skkp elitis (politikuri moRvaweebi, diplomatebi,<br />

samxedroebi da a.S.) darazmva da saxelmwifo gadatrialebis mcdelobis<br />

provocireba. es scena SesaniSnavad iqna gaTamaSebuli 1991 wlis agvistoSi.<br />

komunisturi elita erTi xelis mosmiT iqna neitralizebuli – <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong><br />

komunisturma partiam politikuri asparezi dastova.


16<br />

1991 wlis agvistos putCis damarcxebiT mixeil gorbaCovma, marTalia,<br />

mowinaaRmdege Zalebi umtkivneulod CamoaSora politikur asparezs, magram<br />

dasavluri samyarosaTvis piradad man funqcia dahkarga. mixeil gorbaCovma<br />

“gardaqmnis” programis realizebaSi, “gardaqmnis” momxre da mowinaaRmdege<br />

Zalebis dapirispirebaSi mniSvnelovani roli Seasrula. axal rols mas aRar<br />

sTavazobdnen. axali samokavSire xelSekrulebis mixeil gorbaCoviseuli idea,<br />

rogorc aRvniSneT, “gardaqmnis” programas“ ewinaaRmdegeboda.<br />

1991 wlis agvistos putCis Semdeg mixeil gorbaCovi marTalia jer kidev<br />

<strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> prezidentad rCeboda, magram TviT zesaxelmwifos dReebi<br />

daTvlili iyo. Zveli (sakavSiro) centri praqtikulad aRar funqcionirebda,<br />

<strong>sabWoTa</strong> kavSirs sivrceSi damoukideblad funqcionirebda TxuTmeti centri.<br />

<strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> <strong>daSla</strong> ukve realoba iyo. rCeboda mxolod formaluri aqti. es<br />

dRec Sors aRar iyo. 1991 wlis 8 dekembers belorusiaSi, beloveJSi, ruseTis<br />

federaciis, ukrainisa da belorusiis SeTanxmebiT <strong>sabWoTa</strong> kavSirma arseboba<br />

Sewyvita.<br />

<strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> daSliT (1991 w.) ar dasrulebula <strong>sabWoTa</strong> sistemis<br />

likvidacia. es procesi sul mcire aTi weli mainc gagrZelda da XXI saukunis<br />

damdegs dasrulda.<br />

1990–1991 wlebSi centridanulma Zalebma aSkarad sZlies centriskenul<br />

Zalebs – Zveli (sakavSiro) centri butaforiad iqca. am procesis Tanadroulad<br />

mimdinareobda meore, paraleluri procesi: Zveli centris diqtats TavdaRweuli<br />

yofili mokavSire respublikebi – axali damoukidebeli saxelmwifoebi – imTaviTve<br />

eqceodnen dasavluri samyaros romelime qveynis gavlenis qveS, xolo yvela<br />

respublika ruseTis federaciasTan erTad saboloo jamSi aRmoCnda amerikis<br />

SeerTebuli Statebis gavlenis sferoSi. aqve unda aRiniSnos, rom centridanuli<br />

Zalebis aSkara upiratesobis pirobebSic centriskenuli Zalebi kvlav arsebobdnen.<br />

es Zalebi dResac arseboben, oRond im gansxvavebiT, rom sakavSiro centris<br />

ararsebobis pirobebSi ruseTis federaciis centrisken arian midrekilni<br />

(belorusia, dnestrispireTi, yofili samxreT oseTis avtonomiuri olqi, yofili<br />

afxazeTiT avtonomiuri respublika).<br />

ratom ganxorcielda ase warmatebiT 1985–1991 wlebSi <strong>sabWoTa</strong> sistemis<br />

likvidaciisa da <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> daSlis gegma („gardaqmna“)? umTavresi mizezi<br />

imaSi mdgomareobs, rom 1953–1985 wlebSi, e.i. sanam daiwyeboda <strong>sabWoTa</strong> sistemisa da<br />

<strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> ngrevis kompleqsuri gegmis („gardaqmnis“) moqmedeba, manam<br />

momzadda niadagi „gardaqmnisaTvis“. leonid breJnevis mmarTvelobis periodSi<br />

dasavlurma samyarom, pirvel rigSi, amerikis SeerTebulma Statebma, Tanamoazreebi<br />

gaiCina <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> politikur xelmZRvanelobaSi, diplomatiur korpusSi,<br />

Zalovan struqturebSi, sainformacio centrebSi, praqtikulad yvela saxelmwifo<br />

uwyebaSi. dasavluri samyaros specsamsaxurebs hqondaT absoluturad zusti<br />

informacia <strong>sabWoTa</strong> politikuri da samxedro elitisa da Tanamdebobis pirTa<br />

ojaxis wevrebis ganwyobilebis Sesaxeb. dasavleTis specsamsaxurebis informacia<br />

hqondaT ara marto uwyebis pirvel pirTa, aramed umniSvnelovanesi uwyebebis sxva<br />

Tanamdebobis pirTa ganwyobilebis Sesaxeb, aseve mokavSire respublikebis<br />

xelmZRvaneobis Sesaxeb. imdroindeli <strong>sabWoTa</strong> politikuri elita idga dilemis<br />

winaSe: <strong>sabWoTa</strong> wyobilebis ucvlelad SenarCuneba niSnavda imas, rom Crdilovani<br />

ekonomikidan miRebuli Semosavlis (fulis) legalizebas verasdros ver<br />

moaxdendnen. arsebuli (<strong>sabWoTa</strong>) kanonmdeblobiT isini damnaSaveTa samyaros<br />

ganekuTvnebodnen da politikuri viTarebis Secvlis SemTxvevaSi kanonis mTeli<br />

simkacriT daisjebodnen. Crdilovani ekonomikis legalizeba SesaZlebeli<br />

gaxdeboda maSin, Tu moxdeboda <strong>sabWoTa</strong> sistemis da Sesabamisad arsebuli


17<br />

sakanonmdeblo bazis likvidacia. dagrovili fuli Crdilovan ekonomikasTan<br />

kavSirSi myof politikur da samxedro elitas axali saxelmwifo sistemis<br />

(kapitalizmis) pirobebSi kargi cxovrebis garantias aZlevda. swored amitom iyo,<br />

rom Crdilovan ekonomikasTan kavSirSi myofi politikuri da samxedro elitis<br />

didi nawili pirdapir an arapirdapir dasavluri samyaros specsamsaxurebis<br />

mokavSire gaxda, <strong>sabWoTa</strong> sistemis ngrevaSi Caeba.<br />

xSirad yuradReba ar eqceva, an SedarebiT naklebi yuradReba eqceva, erT<br />

metad mniSvnelovan faqtors: meore msoflio omis (1939–1945 ww.) Semdgom periodSi,<br />

gansakuTrebiT ki ioseb stalinis gardacvalebis (1953 w.) Semdgom <strong>sabWoTa</strong> kavSirSi,<br />

mosaxleobis yvela fenaSi, gansakuTrebiT inteligenciaSi, TavisTavad, bunebrivad,<br />

dasavluri samyaros specsamsaxurebis aqtiurobis gareSe dRiTi–dRe izrdeboda im<br />

adamianebis ricxvi, romelic aidialebda cxovrebis dasavlur wess, xolo<br />

yovelgvari sabWouri maTTvis miuRebeli da autaneli xdeboda. es iyo sruliad<br />

kanonzomieri Sedegi <strong>sabWoTa</strong> sistemis TviTkomprometaciisa, rac gansakuTrebiT<br />

TvalsaCino gaxda leonid breJnevis mmarTvelobis wlebSi. es adamianebi, maTi<br />

ricxvi ki 1985 wlisaTvis milionebiT ganisazRvreboda, „gardaqmnis“ (e.i. dasavluri<br />

samyaros specsamsaxurebis gegmis) bunebriv mokavSired iqcnen.<br />

nikita xruSCovi ioseb stalinis adgilas! iyo Tu ara es SemTxveviToba? Cven<br />

vfiqrobT rom ara! „sulelebis“ epoqis dadgoma kanonzomiereba iyo. is sistema,<br />

romelic dauSvebs nikita xruSCovisTana vigindarebis zesaxelmwifos politikuri<br />

xelmZRvanelobis saTaveSi mosvlas, xolo aTi wlis Semdeg kidev ufro vigindara<br />

leonid breJnevis gapirkvelkacebas, ganwirulia daRupvisaTvis. ioseb stalins<br />

SemTxveviT ar uxmaria gamoTqma „sulelebis dro“. nikita xruSCovi erTi<br />

„sulelTagani“ iyo. mas gverds umSvenebdnen: viaCeslav molotovi, giorgi<br />

malenkovi, nikoloz bulganini, lazar kaganoviCi, kliment voroSilovi. vinc ar<br />

unda mosuliyo <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> politikuri xelmZRvanelobis saTaveSi, Sedegi<br />

igive iqneboda. arc erT maTgans <strong>sabWoTa</strong> sistemis gardaqmnisaTvis saWiro arc<br />

gonebrivi SesaZlebloba da arc survili ar gaaCnda. „gardaqmnam“ logikurad<br />

gaagrZela is, rac 1953–1985 wlebSi xdeboda.<br />

XX saukunis 60-iani wlebis bolodan da 70-iani wlebis damdegidan<br />

<strong>sabWoTa</strong> sistemis likvidaciisa da <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> daSlis gegma imitom<br />

dagvirgvinda warmatebiT, rom igi 1953–1985 wlebSi <strong>sabWoTa</strong> kavSirSi mimdinare<br />

procesebis mecnierul analizs emyareboda yvela niuansi uaRresad zustad iyo<br />

gaTvlili. aris aseTi gamoTqma: „is, rac iqmneba saukuneebis ganmavlobaSi – ingreva<br />

wamebSi. is rac iqmneba wlebis ganmavlobaSi – ingreva saaTebSi“. „gardaqmna“ amis<br />

dadasturebas warmoadgenda.<br />

dasasrul unda vupasuxoT kiTxvas: <strong>sabWoTa</strong> sistemis likvidacia da <strong>sabWoTa</strong><br />

<strong>kavSiris</strong> <strong>daSla</strong> kanonzomiereba iyo Tu SeTqmulebis Sedegi? <strong>sabWoTa</strong> sistema,<br />

<strong>sabWoTa</strong> kavSiri meore msoflio omis (1939–1945 ww.) Semdgom rom Zireuli<br />

politikuri, ekonomikuri, socialuri da ideologiuri reformebis gareSe didxans<br />

ver iarsebebda es kanonzomiereba iyo. am mdgomareobamde <strong>sabWoTa</strong> sistema<br />

obieqturi mizezebis gamo, dasavluri samyaros zemoqmedebis gareSe mivida.<br />

kanonzomiereba iyo isic, rom ioseb stalinis gardacvalebis Semdeg (1953–1964 ww.)<br />

<strong>sabWoTa</strong> kavSirSi ver daiwyo Zireuli reformebi. <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong> umaRles<br />

politikur xelmZRvanelobas da saerTod, qveynis politikur elitas<br />

reformebis gatarebis arc survili da arc inteleqtualuri SesaZlebloba<br />

gaaCnda, zesaxelmwifo im politikosTa xelSi aRmoCnda, romelTa Sexedulebebi<br />

XX saukunis 20-30-ian wlebSi Camoyalibda da romlebic angariSs veRar uwevdnen<br />

meore msoflio omis Semdeg msoflioSi momxdar cvlilebebs. ase momwifda<br />

xelsayreli pirobebi im SeTqmulebis organizebisaTvis, romlisTvisac dasavluri<br />

samyaro didxans da guldasmiT emzadeboda. Seqmnilma viTarebam dasavlur samyaros


18<br />

saSualeba misca aemoqmedebina da warmatebiT ganexorocielebina <strong>sabWoTa</strong> sistemis<br />

likvidaciis, <strong>sabWoTa</strong> <strong>kavSiris</strong>a da mTeli socialisturi sistemis daSlis kargad<br />

gaazrebuli programa, romlis bolo (sistemuri) etapi istoriaSi „gardaqmnis“<br />

(1985–1991 ww.) saxelwodebiT Sevida.<br />

vaxtang guruli

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!