enaTmecnierebis sakiTxebi ISSUES OF LINGUISTICS - Tbilisi State ...

enaTmecnierebis sakiTxebi ISSUES OF LINGUISTICS - Tbilisi State ... enaTmecnierebis sakiTxebi ISSUES OF LINGUISTICS - Tbilisi State ...

30.01.2013 Views

vania da mravalferovani (Sinaarsis gadmocema yvela enaSia SesaZlebeli da es, ra Tqma unda, gadamwyvetia, magram aq Cven im rigebis Sesaxeb vsaubrobT, romelTa msgavsic frangulSi ar Segvxvedria: tatani _ titini _ tutuni, WaWyani _ WiWyini _ WuWyuni da a.S.). Cven qarTuli formebis mcire ganxilvas SemogTavazebT istoriis gaTvaliswinebiT, Tan qarTulfrangul TargmniT leqsikonSi arsebul Sesabamisobebze gavamaxvilebT yuradRebas (risi moZiebac SesaZlebeli aRmoCnda). etimologiur leqsikonSi *bod- Zirs ori mniSvneloba ukavSirdeba, rogorc dRevandel qarTulSi, moipoveba Sesatyvisobebi megrulsa da lazurSi: megr. bord-, bord-iS-i `bodva~; laz. bod-, o-bod-u `bodva; arevdareva; kruxis mousvenroba~. svanuri ekvivalenti jer ucnobia, sabasTan es sityva saerTod ar aris ganmartebuli, xolo Tanamedrove gageba qar- Tvelur enebSi dadasturebul uZveles viTarebas emTxveva. ase rom, es sityva dRemde myarad inarCunebs semantikur mniSvnelobas. qaqani, WiWyini, jijRini-jajRani-jujRuni, yayani, CiCini, CifCifi, roxroxi, Wartali, cacxani _ etimologiur leqsikonSi ar Segvxvda. sulxan-saba naTqvamis nairferovnebis CamoTvla-klasifikaciisas iseT sityvebsac ixseniebs, romlebic dRes calke aRebuli ar gulisxmoben mniSvnelobis mqone xmianobas, aseTia, magaliTad: alersi _ `kacTa momadlebisa da tkbilTa Sesaqcevelad~ (saba); dRes aseve cota gansxvavebuli mniSvnelobis matarebelia cundruki, rac ganmartebiTi leqsikonis mixedviT ugvanod xtomas an mCated qcevas, qarafSutobas niSnavs; xolo sabasTan igi isea ganmartebuli, rogorc saubris erT-erTi saxeoba: `yurTa Sina sityvisa Tqmasa _ cundruki, romel ars CurCna~; e. i. saba CurCuls dabal xmaze laparaks eZaxis _ `Cumsa da dabalsa sityvisa Tqmasa _ CurCuli~, sadac Tanamosaubre SeiZleba igulisxmebodes da SeiZleba _ ara, Tumca calke gamotanili CurCuli yurSi Tqmada aqvs ganmartebuli; cundruki ufro dakonkretebuli mniSvnelobis mqonea da iseT saubars gulisxmobs, romelic aravis esmis, radgan TanamosaubrisTvis yurSia naTqvami. es ori sityva imitom gavmijneT, rom saba maT sinonimebad ar miiCnevs; dRes cundruki sakmaod uaryofiT konteqstSi ixmareba xolme da imaze ityvian, vinc uadgilod, Seufereblad iqceva sazogadoebaSi, am sityvas CurCulTan namdvilad anaTesavebs gamoyenebis Sefaseba, radgan arc CurCuli iTvleba sazogadoebaSi karg tonad. magram faqtia, rom dRes CurCuli Tavis ZirZvel mniSvnelobasac inarCunebs (dabal xmaze laparaks) da Tavisi meore mniSvnelobac ar daukargavs (yurSi Tqma), piriqiT, ufro meti intensivobiT ixmareba; xolo cundrukma sruliad dakarga metyvelebis gamomxatveli sityvis funqcia da qcevis aRmniSnvelad iqca. sainteresoa sityva CurCna, rac CurCulis Semdegaa leqsikonSi da `mcire CurCuls~ niSnavs. es sityva saliteraturo qarTulSi aRar arsebobs am mniSvnelobiT da sruliad sxva Zirs 290

daemTxva. etimologiur leqsikonSi CurCulis gagebiT warmodgenilia *furC- Ziri, romelic mxolod qarTulsa da megrulSi realizdeba: qarTulSi _ furC-ul-i (imerulsa da gurul dialeqtebSi), xolo megrulSi _ furcq-in-i/fucq-in-i. ver vityviT, ratom daikarga es Ziri qar- TulSi da ratom itvirTa `CurCulis~ mniSvneloba sxva Zirma, romlis Sesatyvisobebic sxva qarTvelur enebSi ar dasturdeba. qegl-Si qaqani ganmartebulia Semdegnairad _ 1. aCqarebulad, xmauriT pirRia sunTqva (daRlilobisagan, sicxisagan...) 2. gauTavebeli, gabmuli, xmamaRali laparaki. rogorc aRvniSneT, es sityva etimologiur leqsikonSi ar aris; sabasTan ki mxolod pirveli mniSvneloba aqvs, rac Cven amJamad ar gvainteresebs. rogorc Cans, saubris mniSvneloba gvian SeiZina da Tavdapirvelad aCqarebul sunTqvas niSnavda. WiWyini aseve ar moiZebna arc etimologiur da arc sabas leqsikonSi, dRevandel ganmartebiT leqsikonSi ki naTqvamia: WiWyini _ usiamovno, wvrili xma, Wirveuli laparaki an tirili (WiWyina = zurna). rogorc vxedavT, es sityvac gadataniTi mniSvnelobiT SeiZleba vixmaroT: sxva xmianobasac niSnavs da adamianzec SeiZleba gadavitanoT. WiWyini frangulad ganmartebulia _ le grognement (la grognerie); le bougonnelent; le ronchonnement (fam.); TiToeulis ganviTarebis istoriasTan erTad, davinteresdiT, rogor aris ganmartebuli ukve franguli sityvebi qarTulad frangul-qarTul TargmniT leqsikonSi: grogner (le grognement, la grognerie) _ 1. Rrutuni (Roris); Rriali, brdRvinva (daTvis); 2. buzRuni (ufro protestis niSnad); es sityva frangul enaSi 1180 wels dadasturda `buzRunis, CurCulis~ mniSvnelobiT, iyo aseve Roris xmianobis aRmniSvneli da 1190 wels simReris aRmniSvneladac gvxvdeba; amave Ziridan modis msgavsi mniSvnelobis sityva, romelmac odnav sxvagvari ganviTareba pova (igi qarTul-frangul leqsikonSi ar Segvxvedria): gronder _ amis Sesabamisi forma 1120 wels aRiniSna msgavsi mniSvnelobiT. dRes zemoaRniSnul or sityvas Soris xmarebis sixSireSia gansxvaveba, pirveli ufro intensiurad gamoiyeneba CvenTvis saintereso mniSvnelobiT, xolo es ukanaskneli ufro Rrenis, gadataniTi mniSvnelobiT quxilis aRmniSvnelad gvxvdeba, misTvis `buzRuni~ da saTqmelis `kbilebSi gamocra~ ukve moZvelebulia. am zmnas sxva, radikalurad gansxvavebuli mniSvnelobac aqvs: `bavSvis datuqsvis, sayveduris Tqmis~. WiWyinis meore da mesame Sesabamisobas etimologiur leqsikonebSi ver mivageniT: le bougonnelent (bougonner) _ buzRuni, jujRuni, sityvis kbilebSi gamocra; mesame Sesabamisobac identurad ganimarteba: le ronchonnement (fam.) _ buzRuni, jajRani, burtyuni; aq mocemuli samive sityva msgavsi mniSvnelobisaa, magram arc erTi araa ganmartebuli WiWyinad, ris ekvivalentadac Tavdapirvelad zemoT moyvanil sityvebs mivageniT. 291

daemTxva. etimologiur leqsikonSi CurCulis gagebiT warmodgenilia<br />

*furC- Ziri, romelic mxolod qarTulsa da megrulSi realizdeba:<br />

qarTulSi _ furC-ul-i (imerulsa da gurul dialeqtebSi), xolo megrulSi<br />

_ furcq-in-i/fucq-in-i. ver vityviT, ratom daikarga es Ziri qar-<br />

TulSi da ratom itvirTa `CurCulis~ mniSvneloba sxva Zirma, romlis<br />

Sesatyvisobebic sxva qarTvelur enebSi ar dasturdeba.<br />

qegl-Si qaqani ganmartebulia Semdegnairad _ 1. aCqarebulad, xmauriT<br />

pirRia sunTqva (daRlilobisagan, sicxisagan...) 2. gauTavebeli, gabmuli,<br />

xmamaRali laparaki. rogorc aRvniSneT, es sityva etimologiur<br />

leqsikonSi ar aris; sabasTan ki mxolod pirveli mniSvneloba aqvs, rac<br />

Cven amJamad ar gvainteresebs. rogorc Cans, saubris mniSvneloba gvian<br />

SeiZina da Tavdapirvelad aCqarebul sunTqvas niSnavda.<br />

WiWyini aseve ar moiZebna arc etimologiur da arc sabas leqsikonSi,<br />

dRevandel ganmartebiT leqsikonSi ki naTqvamia: WiWyini _<br />

usiamovno, wvrili xma, Wirveuli laparaki an tirili (WiWyina = zurna).<br />

rogorc vxedavT, es sityvac gadataniTi mniSvnelobiT SeiZleba vixmaroT:<br />

sxva xmianobasac niSnavs da adamianzec SeiZleba gadavitanoT. WiWyini<br />

frangulad ganmartebulia _ le grognement (la grognerie); le bougonnelent; le<br />

ronchonnement (fam.); TiToeulis ganviTarebis istoriasTan erTad, davinteresdiT,<br />

rogor aris ganmartebuli ukve franguli sityvebi qarTulad<br />

frangul-qarTul TargmniT leqsikonSi: grogner (le grognement, la grognerie)<br />

_ 1. Rrutuni (Roris); Rriali, brdRvinva (daTvis); 2. buzRuni (ufro<br />

protestis niSnad); es sityva frangul enaSi 1180 wels dadasturda<br />

`buzRunis, CurCulis~ mniSvnelobiT, iyo aseve Roris xmianobis aRmniSvneli<br />

da 1190 wels simReris aRmniSvneladac gvxvdeba; amave Ziridan<br />

modis msgavsi mniSvnelobis sityva, romelmac odnav sxvagvari ganviTareba<br />

pova (igi qarTul-frangul leqsikonSi ar Segvxvedria): gronder _ amis<br />

Sesabamisi forma 1120 wels aRiniSna msgavsi mniSvnelobiT. dRes zemoaRniSnul<br />

or sityvas Soris xmarebis sixSireSia gansxvaveba, pirveli<br />

ufro intensiurad gamoiyeneba CvenTvis saintereso mniSvnelobiT, xolo<br />

es ukanaskneli ufro Rrenis, gadataniTi mniSvnelobiT quxilis aRmniSvnelad<br />

gvxvdeba, misTvis `buzRuni~ da saTqmelis `kbilebSi gamocra~<br />

ukve moZvelebulia. am zmnas sxva, radikalurad gansxvavebuli mniSvnelobac<br />

aqvs: `bavSvis datuqsvis, sayveduris Tqmis~. WiWyinis meore da<br />

mesame Sesabamisobas etimologiur leqsikonebSi ver mivageniT: le bougonnelent<br />

(bougonner) _ buzRuni, jujRuni, sityvis kbilebSi gamocra;<br />

mesame Sesabamisobac identurad ganimarteba: le ronchonnement (fam.) _<br />

buzRuni, jajRani, burtyuni; aq mocemuli samive sityva msgavsi mniSvnelobisaa,<br />

magram arc erTi araa ganmartebuli WiWyinad, ris ekvivalentadac<br />

Tavdapirvelad zemoT moyvanil sityvebs mivageniT.<br />

291

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!