enaTmecnierebis sakiTxebi ISSUES OF LINGUISTICS - Tbilisi State ...
enaTmecnierebis sakiTxebi ISSUES OF LINGUISTICS - Tbilisi State ... enaTmecnierebis sakiTxebi ISSUES OF LINGUISTICS - Tbilisi State ...
vania da mravalferovani (Sinaarsis gadmocema yvela enaSia SesaZlebeli da es, ra Tqma unda, gadamwyvetia, magram aq Cven im rigebis Sesaxeb vsaubrobT, romelTa msgavsic frangulSi ar Segvxvedria: tatani _ titini _ tutuni, WaWyani _ WiWyini _ WuWyuni da a.S.). Cven qarTuli formebis mcire ganxilvas SemogTavazebT istoriis gaTvaliswinebiT, Tan qarTulfrangul TargmniT leqsikonSi arsebul Sesabamisobebze gavamaxvilebT yuradRebas (risi moZiebac SesaZlebeli aRmoCnda). etimologiur leqsikonSi *bod- Zirs ori mniSvneloba ukavSirdeba, rogorc dRevandel qarTulSi, moipoveba Sesatyvisobebi megrulsa da lazurSi: megr. bord-, bord-iS-i `bodva~; laz. bod-, o-bod-u `bodva; arevdareva; kruxis mousvenroba~. svanuri ekvivalenti jer ucnobia, sabasTan es sityva saerTod ar aris ganmartebuli, xolo Tanamedrove gageba qar- Tvelur enebSi dadasturebul uZveles viTarebas emTxveva. ase rom, es sityva dRemde myarad inarCunebs semantikur mniSvnelobas. qaqani, WiWyini, jijRini-jajRani-jujRuni, yayani, CiCini, CifCifi, roxroxi, Wartali, cacxani _ etimologiur leqsikonSi ar Segvxvda. sulxan-saba naTqvamis nairferovnebis CamoTvla-klasifikaciisas iseT sityvebsac ixseniebs, romlebic dRes calke aRebuli ar gulisxmoben mniSvnelobis mqone xmianobas, aseTia, magaliTad: alersi _ `kacTa momadlebisa da tkbilTa Sesaqcevelad~ (saba); dRes aseve cota gansxvavebuli mniSvnelobis matarebelia cundruki, rac ganmartebiTi leqsikonis mixedviT ugvanod xtomas an mCated qcevas, qarafSutobas niSnavs; xolo sabasTan igi isea ganmartebuli, rogorc saubris erT-erTi saxeoba: `yurTa Sina sityvisa Tqmasa _ cundruki, romel ars CurCna~; e. i. saba CurCuls dabal xmaze laparaks eZaxis _ `Cumsa da dabalsa sityvisa Tqmasa _ CurCuli~, sadac Tanamosaubre SeiZleba igulisxmebodes da SeiZleba _ ara, Tumca calke gamotanili CurCuli yurSi Tqmada aqvs ganmartebuli; cundruki ufro dakonkretebuli mniSvnelobis mqonea da iseT saubars gulisxmobs, romelic aravis esmis, radgan TanamosaubrisTvis yurSia naTqvami. es ori sityva imitom gavmijneT, rom saba maT sinonimebad ar miiCnevs; dRes cundruki sakmaod uaryofiT konteqstSi ixmareba xolme da imaze ityvian, vinc uadgilod, Seufereblad iqceva sazogadoebaSi, am sityvas CurCulTan namdvilad anaTesavebs gamoyenebis Sefaseba, radgan arc CurCuli iTvleba sazogadoebaSi karg tonad. magram faqtia, rom dRes CurCuli Tavis ZirZvel mniSvnelobasac inarCunebs (dabal xmaze laparaks) da Tavisi meore mniSvnelobac ar daukargavs (yurSi Tqma), piriqiT, ufro meti intensivobiT ixmareba; xolo cundrukma sruliad dakarga metyvelebis gamomxatveli sityvis funqcia da qcevis aRmniSnvelad iqca. sainteresoa sityva CurCna, rac CurCulis Semdegaa leqsikonSi da `mcire CurCuls~ niSnavs. es sityva saliteraturo qarTulSi aRar arsebobs am mniSvnelobiT da sruliad sxva Zirs 290
daemTxva. etimologiur leqsikonSi CurCulis gagebiT warmodgenilia *furC- Ziri, romelic mxolod qarTulsa da megrulSi realizdeba: qarTulSi _ furC-ul-i (imerulsa da gurul dialeqtebSi), xolo megrulSi _ furcq-in-i/fucq-in-i. ver vityviT, ratom daikarga es Ziri qar- TulSi da ratom itvirTa `CurCulis~ mniSvneloba sxva Zirma, romlis Sesatyvisobebic sxva qarTvelur enebSi ar dasturdeba. qegl-Si qaqani ganmartebulia Semdegnairad _ 1. aCqarebulad, xmauriT pirRia sunTqva (daRlilobisagan, sicxisagan...) 2. gauTavebeli, gabmuli, xmamaRali laparaki. rogorc aRvniSneT, es sityva etimologiur leqsikonSi ar aris; sabasTan ki mxolod pirveli mniSvneloba aqvs, rac Cven amJamad ar gvainteresebs. rogorc Cans, saubris mniSvneloba gvian SeiZina da Tavdapirvelad aCqarebul sunTqvas niSnavda. WiWyini aseve ar moiZebna arc etimologiur da arc sabas leqsikonSi, dRevandel ganmartebiT leqsikonSi ki naTqvamia: WiWyini _ usiamovno, wvrili xma, Wirveuli laparaki an tirili (WiWyina = zurna). rogorc vxedavT, es sityvac gadataniTi mniSvnelobiT SeiZleba vixmaroT: sxva xmianobasac niSnavs da adamianzec SeiZleba gadavitanoT. WiWyini frangulad ganmartebulia _ le grognement (la grognerie); le bougonnelent; le ronchonnement (fam.); TiToeulis ganviTarebis istoriasTan erTad, davinteresdiT, rogor aris ganmartebuli ukve franguli sityvebi qarTulad frangul-qarTul TargmniT leqsikonSi: grogner (le grognement, la grognerie) _ 1. Rrutuni (Roris); Rriali, brdRvinva (daTvis); 2. buzRuni (ufro protestis niSnad); es sityva frangul enaSi 1180 wels dadasturda `buzRunis, CurCulis~ mniSvnelobiT, iyo aseve Roris xmianobis aRmniSvneli da 1190 wels simReris aRmniSvneladac gvxvdeba; amave Ziridan modis msgavsi mniSvnelobis sityva, romelmac odnav sxvagvari ganviTareba pova (igi qarTul-frangul leqsikonSi ar Segvxvedria): gronder _ amis Sesabamisi forma 1120 wels aRiniSna msgavsi mniSvnelobiT. dRes zemoaRniSnul or sityvas Soris xmarebis sixSireSia gansxvaveba, pirveli ufro intensiurad gamoiyeneba CvenTvis saintereso mniSvnelobiT, xolo es ukanaskneli ufro Rrenis, gadataniTi mniSvnelobiT quxilis aRmniSvnelad gvxvdeba, misTvis `buzRuni~ da saTqmelis `kbilebSi gamocra~ ukve moZvelebulia. am zmnas sxva, radikalurad gansxvavebuli mniSvnelobac aqvs: `bavSvis datuqsvis, sayveduris Tqmis~. WiWyinis meore da mesame Sesabamisobas etimologiur leqsikonebSi ver mivageniT: le bougonnelent (bougonner) _ buzRuni, jujRuni, sityvis kbilebSi gamocra; mesame Sesabamisobac identurad ganimarteba: le ronchonnement (fam.) _ buzRuni, jajRani, burtyuni; aq mocemuli samive sityva msgavsi mniSvnelobisaa, magram arc erTi araa ganmartebuli WiWyinad, ris ekvivalentadac Tavdapirvelad zemoT moyvanil sityvebs mivageniT. 291
- Page 240 and 241: 5 10 15 20 25 [J65rb] [romlisaTOsca
- Page 242 and 243: 5 10 15 20 25 mas sabelica, aramed
- Page 244 and 245: A138a da xityodes osa na r‚i xa(r
- Page 246 and 247: A140a (x‚ igi maT xetyoda) (r‚i
- Page 248 and 249: Mzekala Shanidze The Homily "On Jea
- Page 250 and 251: ebiTis niSnad -a sufiqsi gvxvdeba g
- Page 252 and 253: juanSerisave Txzulebis sxvadasxva x
- Page 254 and 255: sarTiT iwarmoebda; xolo is uniSno d
- Page 256 and 257: � gaikrtnas, Cajdes vards Sua, ma
- Page 258 and 259: aseve ar aris motivirebuli -e da -a
- Page 260 and 261: � va Tu gaviWre, gaWrilsa sada, g
- Page 262 and 263: q. cx. I _ qarTlis cxovreba, I, teq
- Page 264 and 265: ana xaranauli enaTmecnierebis sakiT
- Page 266 and 267: faqtorebic, romlebic zemoqmedebas a
- Page 268 and 269: saTargmni sityvis semantikas. 3 amg
- Page 270 and 271: eu;cesqai aRTquma 2, euvch, aRnaTqu
- Page 272 and 273: zemoCamoTvlili semantikuri jgufis s
- Page 274 and 275: paralelur adgils (3421, 8011) eyrdn
- Page 276 and 277: Ana Kharanauli The Vocabulary of th
- Page 278 and 279: amave leqsikonSi literaturul wyaroe
- Page 280 and 281: xis erovnuli xasiaTis gamosavlenad.
- Page 282 and 283: gancalkevebul erTeulTa Tavgadasaval
- Page 284 and 285: (30): mas uSmago vin miendos, vin m
- Page 286 and 287: gavixsenoT akakisY`gamzrdeli~: `Sen
- Page 288 and 289: "Freundschaft" ist eine der wichtig
- Page 292 and 293: jajRani _ es sityva ar aris etimolo
- Page 294 and 295: `metyvelebas~; 1220 wels odnav Secv
- Page 296 and 297: dialeqtSi RurRuli `gajavrebas, Cuma
- Page 298 and 299: maRal tonalobas gamoxatavs; sainter
- Page 300 and 301: amaz qurdaZe enaTmecnierebis sakiTx
- Page 302 and 303: saerTod kavkasielis da, bunebrivia,
- Page 304 and 305: arc am sityvebis ganmartebisas da a
- Page 306 and 307: ЧОНГУРИ - гей, приех
- Page 308 and 309: usudan asaTiani enaTmecnierebis sak
- Page 310 and 311: seriebs Soris arsebuli sxvaobebi. u
- Page 312 and 313: manis rigis piris niSnebi. axla, Tu
- Page 314 and 315: 5. mravalpirianobis ZiriTadi funqci
- Page 316 and 317: SemTxvevaSic, rodesac zmna aris erT
- Page 318 and 319: cesebis dafiqsireba da aucilebelia
- Page 320 and 321: Alice C. Harris SUNY Stony Brook en
- Page 322 and 323: since some basic transitive verbs,
- Page 324 and 325: (2) mo-v-k’l-en "I killed them" m
- Page 326 and 327: Notes 1 The research reported here
- Page 328 and 329: Zveli qarTuli enis aRwera warmoadge
- Page 330 and 331: * * * eTer soselia, semantikuri uni
- Page 332 and 333: zurab sarjvelaZe _70 Sinaarsi daman
- Page 334 and 335: sofio sarjvelaZe _ xelnawerTa erovn
- Page 336: gamomcemlobis redaqtori cira jiSkar
daemTxva. etimologiur leqsikonSi CurCulis gagebiT warmodgenilia<br />
*furC- Ziri, romelic mxolod qarTulsa da megrulSi realizdeba:<br />
qarTulSi _ furC-ul-i (imerulsa da gurul dialeqtebSi), xolo megrulSi<br />
_ furcq-in-i/fucq-in-i. ver vityviT, ratom daikarga es Ziri qar-<br />
TulSi da ratom itvirTa `CurCulis~ mniSvneloba sxva Zirma, romlis<br />
Sesatyvisobebic sxva qarTvelur enebSi ar dasturdeba.<br />
qegl-Si qaqani ganmartebulia Semdegnairad _ 1. aCqarebulad, xmauriT<br />
pirRia sunTqva (daRlilobisagan, sicxisagan...) 2. gauTavebeli, gabmuli,<br />
xmamaRali laparaki. rogorc aRvniSneT, es sityva etimologiur<br />
leqsikonSi ar aris; sabasTan ki mxolod pirveli mniSvneloba aqvs, rac<br />
Cven amJamad ar gvainteresebs. rogorc Cans, saubris mniSvneloba gvian<br />
SeiZina da Tavdapirvelad aCqarebul sunTqvas niSnavda.<br />
WiWyini aseve ar moiZebna arc etimologiur da arc sabas leqsikonSi,<br />
dRevandel ganmartebiT leqsikonSi ki naTqvamia: WiWyini _<br />
usiamovno, wvrili xma, Wirveuli laparaki an tirili (WiWyina = zurna).<br />
rogorc vxedavT, es sityvac gadataniTi mniSvnelobiT SeiZleba vixmaroT:<br />
sxva xmianobasac niSnavs da adamianzec SeiZleba gadavitanoT. WiWyini<br />
frangulad ganmartebulia _ le grognement (la grognerie); le bougonnelent; le<br />
ronchonnement (fam.); TiToeulis ganviTarebis istoriasTan erTad, davinteresdiT,<br />
rogor aris ganmartebuli ukve franguli sityvebi qarTulad<br />
frangul-qarTul TargmniT leqsikonSi: grogner (le grognement, la grognerie)<br />
_ 1. Rrutuni (Roris); Rriali, brdRvinva (daTvis); 2. buzRuni (ufro<br />
protestis niSnad); es sityva frangul enaSi 1180 wels dadasturda<br />
`buzRunis, CurCulis~ mniSvnelobiT, iyo aseve Roris xmianobis aRmniSvneli<br />
da 1190 wels simReris aRmniSvneladac gvxvdeba; amave Ziridan<br />
modis msgavsi mniSvnelobis sityva, romelmac odnav sxvagvari ganviTareba<br />
pova (igi qarTul-frangul leqsikonSi ar Segvxvedria): gronder _ amis<br />
Sesabamisi forma 1120 wels aRiniSna msgavsi mniSvnelobiT. dRes zemoaRniSnul<br />
or sityvas Soris xmarebis sixSireSia gansxvaveba, pirveli<br />
ufro intensiurad gamoiyeneba CvenTvis saintereso mniSvnelobiT, xolo<br />
es ukanaskneli ufro Rrenis, gadataniTi mniSvnelobiT quxilis aRmniSvnelad<br />
gvxvdeba, misTvis `buzRuni~ da saTqmelis `kbilebSi gamocra~<br />
ukve moZvelebulia. am zmnas sxva, radikalurad gansxvavebuli mniSvnelobac<br />
aqvs: `bavSvis datuqsvis, sayveduris Tqmis~. WiWyinis meore da<br />
mesame Sesabamisobas etimologiur leqsikonebSi ver mivageniT: le bougonnelent<br />
(bougonner) _ buzRuni, jujRuni, sityvis kbilebSi gamocra;<br />
mesame Sesabamisobac identurad ganimarteba: le ronchonnement (fam.) _<br />
buzRuni, jajRani, burtyuni; aq mocemuli samive sityva msgavsi mniSvnelobisaa,<br />
magram arc erTi araa ganmartebuli WiWyinad, ris ekvivalentadac<br />
Tavdapirvelad zemoT moyvanil sityvebs mivageniT.<br />
291